Fantastiniai SSRS kosminiai pistoletai – TP-82 ir TOZ-81 „Mars“: galimybės kaip Bondo filmuose (Foto, Video)  ()

Tai buvo vienas iš daugelio pagal užsakymą pagamintų ginklų, skirtų ginti kosmoso keliautojus nuo nuožmių būtybių... jiems grįžus į Žemę.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kosminius ginklus draudžiančią sutartį tuomet parengė Kinija ir Rusija, tačiau George‘o Busho jaunesniojo vadovaujama JAV jos nepasirašė, o štai 1967 metų Jungtinių Tautų Atviro Kosmoso sutartis draudžia Žemės orbitoje laikyti branduolines raketas ir masinio naikinimo ginklus. Tačiau tai neužkirto kelio valstybėms į kosmosą gabenti ginklus tiek praeityje, tiek dabar.

Šaltojo karo ginklų dizaineriai buvo atsakingi už tiek daug atvirai keistų kūrinių, kad kartais sunku atskirti faktą nuo fantastikos. Tarp iš tikrųjų labai tikrų dizainų buvo ginklai, sukurti kaip sovietų kosmonautų išgyvenimo ginklai, kurie, atrodo, galėjo būti nužengę tiesiai iš to meto mokslinės fantastikos filmo ar filmo apie Džeimsą Bondą.

Šie žavūs ginklai atspindi atšiaurią aplinką, kurioje kosmonautai turėjo dirbti ne tik orbitoje, bet ir grįžę į Žemę. Šie sovietiniai kosminiai ginklai buvo skirti ne kovoti su amerikiečių astronautais Šaltojo karo kosmoso mūšyje, o apsiginti nuo lokių ir kitų laukinių gyvūnų – galbūt net tigrų – jiems nusileidus ant žemės.

Nors JAV erdvėlaiviuose ginklai niekada nebuvo nešiojami, 1979 m. patarus Aleksejui Leonovui (pirmasis žmogus, 1965 m. išėjęs į atvirą kosmosą) buvo pradėti kurti specializuoti ginklai, skirti apginkluoti kosmonautus.

Aleksejus Leonovas tai pats patyrė savo kailiu, kai baigiantis žymiajai Leonovo kosminio pasivaikščiojimo misijai, kapsulė „Voskhod 2“, kurioje buvo jis ir Pavelas Beliajevas, nukrypo nuo kurso ir nusileido apleistuose, sniegu padengtuose Rusijos Uralo regiono miškuose.

Skrydžio vadovams veržiantis ieškoti pasiklydusių kosmonautų, Leonovas ir Beliajevas puikiai suprato, kad taigoje, lokių ir vilkų teritorijoje, teks nakvoti vieniems. Nors jie buvo aprūpinti Makarovo PM tarnybiniu pistoletu ir amunicija, pranešama, kad ši patirtis paskatino Leonovą pasisakyti už specialiai sukurto kosmonautų išgyvenimo pistoleto išdavimą ateityje.

 

Tinkamesnių išgyvenimo ginklų kūrimas buvo pradėtas 1981 m. ir iš tikrųjų buvo pagaminti bent du pavyzdžiai. Skirtingai nuo Makarovo, kuriame yra 9x18 mm šoviniai, kurie buvo visiškai netinkami dideliam gyvūnui, pavyzdžiui, lokiui, sustabdyti, naujieji ginklai turėjo daug daugiau ugnies jėgos.

TP-82

Iš garsiosios Tulos gamyklos, geriausiai žinomos dėl Kalašnikovo serijos šautuvų gamybos, atkeliavo TP-82, dar žinomas kaip TOZ-82. Tai buvo trivamzdis kosminis šautuvas, kuris nuo 1986 m. iki 2007 m. buvo įprastas sovietų ir Rusijos kosminių misijose, kaip „Nosimyi Avariynyi Zapas“, NAZ arba „Sojuz“ nešiojamo išgyvenimo rinkinio dalis.

Pranešama, kad ginklas taip pat buvo tiekiamas kai kuriems sovietų oro pajėgų daliniams, tikriausiai orlaivių įguloms, veikiančioms ypač nesvetinguose regionuose.

Nuo pat pradžių optimizuotas naudoti kosmonautams, TP-82 atrodė kaip per didelis pistoletas, bet iš tikrųjų buvo naujoviškas šautuvas arba, tiksliau, dvivamzdis graižtvinis šautuvas, sujungtas su trumpavamzdžiu šautuvu. Iš trijų vamzdžių viršutiniai du buvo lygiavamzdžiai ir kameriniai 12,5x70 mm šoviniams. Apatinis, graižtvinis vamzdis šaudė 5,45x39 mm šoviniais, tokiais pat šoviniais, kurie buvo naudojami tuometiniame sovietiniame standartiniame automatiniame AK-74.

 

Be to, ginklas turėjo nuimamą apsodą (buttstock), kad būtų lengviau sudėti į sovietines kosmines kapsules. Taip pat buvo paslėptas aštrus peilis, kurį buvo galima naudoti kaip mačetę pomedžiui pjauti arba kaip kirvį malkoms suskaldyti laužui ar pastogei. Ginklo rinkinyje taip pat buvo signalinės raketos.

TOZ-81 „Mars“

TP-82 varžovas buvo TOZ-81 – tinkamai pavadintas Marsu – kosminis revolveris, kuris nepateko į didelio masto gamybą. Panašu, kad šis ginklas, kilęs iš šaulių ginklų gamyklos Tuloje, buvo naudotas tik bandymuose.

Tiksliai, kodėl TOZ-81 revolveris buvo atmestas TP-82 naudai, neaišku, bet tai galėjo lemti papildomas konstrukcijos sudėtingumas arba galbūt mažiau populiarus .410 šovinio lizdas. TOZ-81 turėjo penkių šūvių cilindrą, o paleidimo mechanizmas buvo tik dvigubo veikimo.

 

Neįprastai, cilindras buvo virš rankenos, o pistoletas šaudė iš apatinės kameros. Įprastuose revolveriuose cilindras yra toliau į priekį, o viršutinė kamera yra ta, kuri iššaunama kiekvienu šūviu. Panašu, kad „Marsui“ buvo pasirinkta kita konfigūracija, siekiant sumažinti bendrą ginklo ilgį (naudinga laikyti kosminėje kapsulėje), pažeminti angos ašį ir pagerinti tikslumo pusiausvyrą.

 

Galų gale kartu su ginklu buvo pateikti dviejų tipų vamzdžiai, kuriuos buvo galima pakeisti rankiniu būdu. Vamzdis, skirtas naudoti su 5,45 x 39 mm šoviniais, ir lygiavamzdis .410 vamzdis, į kurį buvo galima užtaisyti šovinius, pripildytus šovinių arba vienu smiginį primenančia strėlyte (flechette).

Kaip ir TP-82, TOZ-81 taip pat buvo įmontuotas sulankstomas peilis, kuris buvo įtaisytas virš vamzdžio. Be to, į nuimamą aliuminio dalį buvo įmontuotas kompaktiškas radijo siųstuvas su sulankstoma antena.

Kas nutiko Rusijos kosminiams ginklams?

Nors TOZ-81 dizainą buvo lemta išmesti, TP-82 „kosminis šautuvas“ buvo naudojamas iki 2007 m., kai buvo paskelbta, kad likusios amunicijos atsargos tapo netinkamos naudoti ir ginklas buvo išimtas iš tarnybos.

Vietoj jo vėl sukurtas naujas standartinis nepatvirtinto tipo pistoletas, kuris įtrauktas į Rusijos kosminių keliautojų išgyvenimo rinkinius.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(11)
(3)
(8)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()