Ar galėtumėte kiaurai peršauti kulką per Jupiterį – dujinį milžiną, neturintį kieto paviršiaus (Video) ()
Keturios dujinės milžiniškos Saulės sistemos planetos yra Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas – ir jose yra labai svetima aplinka, palyginus su ta, kurią turime čia, Žemėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jos turi storą atmosferą, kitaip nei uolinėse Saulės sistemos planetose. Kai kuriems žmonėms kyla klausimas, ar praeiti pro jas būtų panašu į ėjimą per debesį – atsakymas yra ne, nebent debesis, per kurį einate, yra mirties ir sunaikinimo debesis.
Šis klausimas dažnai subendrinamas į: „ar galima iššauti kulką kiaurai per Jupiterį? Juk kulkos mažos ir greitos. Bet beveik kiekvieno scenarijaus atsakymas yra nuviliantis „ne“, bet kodėl „ne“, iš tikrųjų labai įdomu. Suprasti Jupiterio vidų yra vienas iš mokslinių misijos „Juno“, kuri daugelį metų tyrinėjo planetų karalių, tikslų. Naudodamas įvairius instrumentus, erdvėlaivis tiria, kas vyksta planetos viduje.
Svarbu žinoti, kad Jupiteris nėra dujinė planeta. Nėra dujinės planetos. Jupiteris turi šerdį ir mantiją po atmosfera. Tankus planetos branduolys turi šiek tiek neaiškią ribą, susimaišiusią su aukščiau esančia mantija, milžinišku skysto metalinio vandenilio vandenynu, esančiu 1000 km po dujinio planetos paviršiumi. Metalinis vandenilis yra ypatinga vandenilio būsena, kuri susidaro esant aukštam slėgiui.
Šis vandenynas atrodytų bei elgtųsi kaip gyvsidabris, išskyrus tai, kad vandenilis jame yra suspaustas milžiniško slėgio. Jokia mūsų turima technologija negali to atlaikyti. Šis vandenynas yra 17 000 kilometrų gylio.
Taigi, mes negalime pereiti per planetos centrą. Daugiausia galėtume apsvarstyti galimybę šaudyti kulką per išorinius Jupiterio atmosferos sluoksnius. Žinių apie šiuos regionus suteikia „Juno“ ir „Galileo“ zondai.
Taigi, ar galėtumėte iššauti kulką per išorinius Jupiterio atmosferos sluoksnius? Remiantis tam tikru supaprastintu apskaičiavimu, norėdami išlikti orbitoje aplink Jupiterį atmosferos pakraštyje, turėtumėte judėti 42,5 kilometro per sekundę greičiu. Greičiausia kulka yra 30 kartų lėtesnė.
Ir tai tik tam, kad išsilaikytumėte aplink planetą – jei bandytumėte „pereiti“ per planetą, pirmiausia iškeptumėte, nes atmosferos viršuje yra milžiniška 900 kelvinų (630 °C) temperatūra. Giliau temperatūra nukrenta, tačiau vėjo greitis ir slėgis pradeda kilti. „Galileo“ zondas išgyveno 58 minutes ir nukrito įveikęs 156 kilometrus atmosferos, kur patyrė 23 atmosferų slėgį ir 153 °C temperatūrą.
Vidutinę kulką sustabdo pora metrų vandens. Norint iššauti šią kulką Jupiteryje, mums prireiktų milžiniškų pastangų, bet gautume mažai naudos. Nebent turite neįtikėtinai stiprų ginklą ir šaudysite labai sekliu kampu. Tiesą sakant, į Jupiterį pataikė objektai, judantys daug greičiau nei net mūsų idealizuota kulka.
1994 m. kometa Shoemaker-Levy 9 pasiekė Jupiterį 61,4 kilometro per sekundę greičiu. Kurį laiką ji paliko žymes atmosferoje, tačiau smūgio metu išsiskyrusių dalelių vis dar yra randama ir tyrėjai netgi panaudojo jas Jupiterio stratosferos vėjų greičiui išmatuoti.
