Dydžių skirtumas beveik 500 000 kartų — koks yra mažiausias žinomas Saulės sistemos asteroidas? O didžiausias? (Video)  ()

Ne visi asteroidai yra planetų žudikai – dauguma jų yra mažyčiai, o kiti – didžiuliai. Taigi, kokie yra didžiausi ir mažiausi asteroidai Saulės sistemoje?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Asteroidai nuolat artėja prie mūsų Saulės sistemos ir kartais atsitrenkia į planetas, įskaitant Žemę. Taigi, vardan planetinės gynybos NASA atliko bandymą, pavadintą DART (Double Asteroid Redirection Test), siekdama nukreipti kosminę uolą, panašią į tą, kuri išnaikino dinozaurus (arba tą, kurią Bruce'as Willisas susprogdino filmo „Armagedonas“ pabaigoje).

Tačiau ne visi asteroidai yra planetų žudikai. Nors kai kurie yra monstrinio dydžio, kiti yra gana maži. Taigi, kokie yra didžiausi ir mažiausi užfiksuoti asteroidai Saulės sistemoje?

Trumpai tariant, didžiausias asteroidas Saulės sistemoje yra Cerera, kurios skersmuo beveik 950 kilometrų – maždaug ketvirtadalis Mėnulio dydžio.

Mažiausią asteroidą sunkiau atsekti; mažiausias NASA oficialiai pripažintas asteroidas, žinomas kaip asteroidas 2015 TC25, yra 2 metrų skersmens. Kai kurie apibrėžimai teigia, kad asteroidai turi būti bent 1 m skersmens, tačiau ne visi mokslininkai sutinka dėl šio dydžio apribojimo.

Terminą „asteroidas“ tikriausiai sugalvojo vokiečių astronomas Williamas Herschelis 1802 m. Tačiau pasirodo, šis žodis – graikų kalba reiškia „panašus į žvaigždę“ – yra klaidingas pavadinimas. Tai nėra karšti plazmos rutuliai – asteroidai yra maži, akmenuoti kūnai, sudaryti iš dulkių, ledo ir kartais metalo. „Akivaizdu, kad jie neturi nieko bendro su žvaigždėmis“, – „Live Science“ sakė Simone Marchi, Pietvakarių tyrimų instituto Boulderyje, Kolorado valstijoje, astronomė.

Manoma, kad asteroidai susiformavo ankstyvosiomis Saulės sistemos dienomis, kai Saulę supo storas dulkių debesis. Kai šios dulkės atvėso per dešimtis milijonų metų, jos pradėjo burtis į vis didesnius gumulėlius, kurie savo ruožtu įgavo masę. Galiausiai keli iš šių kūnų įgijo pakankamai masės, kad taptų planetomis. Tačiau truputis likučių liko „kaip trupiniai ant stalo“, – sakė Marchi. Dalis šių „trupinių“ tapo asteroidais.

 

 

Šiandien dauguma Saulės sistemos asteroidų randami asteroidų juostoje – 225 milijonų km pločio uolienų ir dulkių aureolėje, skriejančiame erdvėje tarp Marso ir Jupiterio. Mokslininkai iki šiol užfiksavo beveik milijoną šių objektų. Ir tikriausiai egzistuoja dar milijonai, priklausomai nuo to, kaip jie skaičiuojami.

Cererą, kaip didžiausią žinomą asteroidą, lengva pastebėti teleskopu. 1801 m. ji tapo pirmuoju žinomu objektu asteroidų juostoje. 2006 m. milžiniška kosminė uola, kuri yra labiau sferinė nei kiti asteroidai ir turi ploną atmosferą, buvo priskirta nykštukinėms planetoms, kaip ir Plutonas.

 

Tačiau, 2 370 km skersmens Plutonas yra didesnis ir 14 kartų masyvesnis už Cererą. Remiantis jo dydžiu ir struktūra, mokslininkai mano, kad Cerera gali mums daug apie pasakyti, kaip formuojasi planetos. Jei diskvalifikuosite Cererą dėl jos nykštukinės planetos statuso, didžiausias asteroidas yra Vesta, kurio skersmuo 525 km.

 

Tuo tarpu mažiausias asteroidas kelia tam tikrų diskusijų. „Nėra oficialios ribos, – sakė Centrinės Floridos universiteto astronomas Yanas Fernandezas, – todėl skirtingi žmonės turi skirtingas nuomones apie tai, kas laikoma asteroidu“.

Astronomai aptiko net 1 m skersmens asteroidus, o asteroidų juostoje skrieja daugybė mažesnių objektų. Tačiau tokie maži objektai paprastai sudega, jei patenka į gana storą tokios planetos kaip Žemė atmosferą. Pagal šią metriką jie gali būti suskirstyti į meteoroidus – mažas kosminių šiukšlių daleles, kurios tampa meteorais, kai skrodžia dangų (ir meteoritai, jei patenka į planetos paviršių).

 

 

Kad reikalai būtų dar painesni, asteroidai ne visada būna tokio pat dydžio. „Pasirodo, yra keletas būdų, kaip asteroidai gali prarasti medžiagą“, – „Live Science“ pasakojo Fernandezas. Kai kurie įtrūksta nuo šiluminio streso, kai jie priartėja arti Saulės. Kiti susiduria vienas su kitu ir proceso metu atskyla uolienų gabalai. Dar kiti pradeda suktis apie savo ašį, palaipsniui sukasi taip greitai, kad dalį dulkių išmeta į kosminę erdvę.

Kartais didesnių asteroidų gabalai savaime priskiriami asteroidams, tačiau kartais jie „pažeminami“ iki meteoroidų arba tiesiog kosminių dulkių. Taigi, kaip ekspertai nubrėžia ribą tarp asteroido ir meteoroido? Marchi nuomone, jei uolėtas objektas yra kosmose, jis laikomas asteroidu – meteoroidu jis tampa tik tada, kai patenka į planetos atmosferą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(8)
(0)
(8)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()