To kituose pasauliuose NASA niekada nėra dariusi! Ką siunčia į Saturno ir Jupiterio palydovus ()
Specialūs kriobotai galės prasiskverbti po ledinių palydovų paviršiumi tirti vandenynus, esančius Europoje ir Encelade.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA pristatė pagrindinius būsimos misijos į Saturno ir Jupiterio palydovus kriobotus, kurie tyrinės ledinių pasaulių vandenynus po paviršiumi ir ten ieškos nežemiškos gyvybės, rašo „Space“.
NASA neseniai paskelbė mokslininkų ir inžinierių susitikimą, kuriame buvo aptariamos būsimos giliosios kosmoso misijos naudojant kriobotus koncepcijas. Idėja – prasibrauti pro ledinį Jupiterio palydovo Europa arba Saturno palydovo Encelado paviršių ir ten paleisti zondą, galintį ištirti skystąjį vandenyną.
Krioboto koncepcija apima cilindrinio įtaiso naudojimą, kuris gali ištirpdyti ledą ant palydovo paviršiaus ir prasiskverbti žemyn į vandenyną po paviršiumi.
Gyvybė, kokią mes žinome, priklauso nuo daugelio pagrindinių junginių, molekulių ir elementų, bet galbūt nė vienas nėra toks svarbus kaip vanduo. Todėl nežemiška gyvybė gali slypėti lediniuose mėnuliuose Europa ir Encelade, kur po ledo kiautu plyti skysto vandens vandenynai. Net jei jie yra tik mikrobai, jų aptikimas vis tiek bus revoliucinis atradimas.
Tačiau lediniai Europos ir Encelado kiautai yra labai stori, todėl per juos pragręžti ir pasiekti vandenyną nėra taip paprasta. Mokslininkai mano, kad kriobote turėtų būti įrengta branduolinės energijos sistema, galinti tiekti šilumą, reikalingą kelių kilometrų ilgio ledo sluoksniui ištirpdyti. Tuo pačiu metu kriobotas turi atlaikyti didžiulį nežemiškų vandenynų spaudimą. Mokslininkų teigimu, šiai misijai įgyvendinti reikalingos technologijos jau yra.
Tačiau kriobotui reikės daugiau nei apsaugos nuo aplinkos. Jis taip pat turi būti apsaugotas nuo karščio, kurį jis sukuria pats. Tam reikės temperatūros valdymo sistemos, kuri gali palaikyti saugią vidinę temperatūrą, paskirstant šilumą aplinkai. Šios technologijos taip pat jau sukurtos, tačiau jas reikia šiek tiek patobulinti.
Tačiau mokslininkai vis dar turi rasti būdų, kaip būsimasis kriobotas galėtų geriau susitvarkyti su kliūtimis ledo sluoksnyje, su kuriomis jis gali susidurti pakeliui į vandenyną.
Mokslininkai taip pat aptarė kitą svarbų misijos aspektą – krioboto ryšio sistemą. Mat kriobotas, panėręs į vandenyną, svarbius duomenis turės perduoti į paviršių, kur yra jo motininis įrenginys. Mokslininkai mano, kad informacijai perduoti gali būti naudojami specialūs kabeliai. Tačiau yra pavojus, kad jie gali trūkti. Todėl tiriami ir nefizinio duomenų perdavimo būdai naudojant radijo, akustines sistemas ir net magnetinius laukus.
Bendras mokslininkų susitikimo rezultatas – darbo laukia daug, tačiau krioboto misija į ledinius Saulės sistemos pasaulius yra visiškai įmanoma. Tai galiausiai reiškia, kad gyvybės atradimas kituose pasauliuose yra labiau tikėtinas nei bet kada anksčiau.
