Nežemišką gyvybę išnaikino hipernovos sprogimas? (9)
Mokslininkus glumina faktas, kad, nepaisant ilgų paieškų metų, iki šiol nepavyko patvirtinti, jog gyvybė egzistuoja ir už mūsų planetos ribų. Kai kurie astronomai teigia, kad atsakymas gali glūdėti naikinančioje sprogstančių žvaigždžių jėgoje ir tvirtina, kad nežemiška gyvybė galėjo tiesiog būti nušluota.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai mano egzistuojant tikimybę, jog gyvybę nuo Žemės paviršiaus gali nušluoti gama spindulių pliūpsniai. Stipri gama spindulių radiacija sukuria azoto suboksidus, kurie galėtų sunaikinti ozono sluoksnį.
Edwardas Sionas iš Villanovos universiteto Pensilvanijoje „Daily Galaxy“ teigė, kad, vertinant astronominiais laiko mastais, tai gali nutikti „greitai“. Tačiau jis patikino, kad mažai tikėtina to sulaukti per artimiausius kelis šimtus metų.
Hipernovos iš esmės yra didžiulės supernovos – sprogstančios žvaigždės. Iki 10 dešimtmečio hipernovoms buvo priskiriamos tik tos žvaigždės, kurių turima energija prilygo 100 supernovų. Šiandien šiuo terminu apibūdinamas supermilžinės – žvaigždės, kurios masė yra 100–300 kartų didesnė už Saulės, – sprogimas.
Manoma, kad didžioji dalis hipernovos šviesos susidaro dėl irstančio nikelio izotopo. Dar įspūdingesnį šviesos spektaklį galima stebėti tuomet, kai susilieja dvi irstančios Žemės dydžio baltosios nykštukės. Šio proceso metu taip pat gimsta reiškinys, vadinamas juodąja bedugne.
Juodosios bedugnės susiformuoja suirus žvaigždei. Jei mirštančios žvaigždės masė yra mažesnė už tam tikrą ribą, galutinis produktas yra suspausta žvaigždė – arba baltoji nykštukė, arba neutroninė žvaigždė. Tačiau jei mirštančios žvaigždės masė viršija tam tikras ribas, irimas tęsis nuolat ir susiformuos juodoji bedugnė.
Hipernova Žemei galėtų padaryti rimtos žalos, tačiau nežinoma nė viena hipermilžinė, esanti pakankamai arti, kad keltų grėsmę.
