Mokslininkai, analizuojantys NASA kosminio zondo „Cassini“ renkamus duomenis, pateikė pirmus duomenis apie audrą Saturne, kurios plotas aštuonis kartus viršija visą Žemės plotą, rašo nasa.gov.

2010 m. gruodžio 5 dieną „Cassini“ pirmą kartą pastebėjo audrą, kuri dujiniame milžine siaučia iki šiol. Ji prasidėjo maždaug 35 laipsnių šiaurės platumoje. Zondo vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai rodo, jog audra siaučia maždaug 4 mlrd. km2 plote.

Ši audra yra maždaug 500 kartų didesnė už bet kurią kitą audrą, „Cassini“ stebėtą nuo 2009 iki 2010 metų. Mokslininkai analizavo naujosios audros žaibų garsus ir vaizdus, užfiksuotus nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. vasario. Radijo ir plazmos bangas registruojantis zondo instrumentas parodė, jog žaibų dažnumas Saturne stebėtu laikotarpiu buvo maždaug 10 kartų didesnis nei ankstesnių audrų metu, kurias „Cassini“ stebėjo nuo 2004 metų, kuomet priartėjo prie Saturno. Mokslininkų tyrimo rezultatai publikuojami recenzuojamame leidinyje „Nature“.

„Saturnas – tai ne Žemė ar Jupiteris, kur audros yra ganėtinai dažnos. Saturno atmosfera daugelį metų būna rami, o tuomet prasiveržia galinga stichijos jėga. Džiaugiuosi, kad savo stebėjimuose matėme tokius vaizdingus reiškinius“, - sakė vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos technologijų instituto Pasadenoje (JAV) mokslininkas Andrew Ingersollas.

Pačioje intensyvumo viršūnėje audra generavo daugiau nei po 10 žaibo išlydžių per sekundę. Netgi fiksuojant vaizdą milisekundžių tikslumu, zondo radijo ir plazmos registravimo instrumentams didžiausio audros aktyvumo metu buvo sunku išskirti atskirus signalus. Iš duomenų, surinktų kovo 15 dieną, mokslininkai sukūrė šiek tiek sulėtintą garso rinkmeną.

Nuo „Cassini“ patekimo į Saturno orbitą, zondas stebėjo 10 audrų su žaibais. Iš pradžių vasara buvo pietiniame Saturno pusrutulyje, Saulės šviesos netemdė planetos žiedai. Šios audros siautė pietinio pusrutulio plote, pavadintame „Audrų alėja“. Tačiau 2009 metų rugpjūtį pasikeitė sezonas ir šiauriniame pusrutulyje prasidėjo pavasaris.

„Ši audra yra jaudinanti, nes ji parodo kaip stipriai sezonų pokyčiai ir Saulės šviesa gali paveikti Saturno orus. Saturno audras stebime beveik septynerius metus, todėl taip nuo kitų besiskiriančios audros stebėjimas mus labai sudomino“, sakė pagrindinis tyrimo autorius, Austrijos mokslų akademijos narys Georgas Fischeris.

Audros stebėjimo rezultatai yra pirmieji „Saturno audrų stebėjimo“ kampanijos vaisiai. Šios kampanijos metu „Cassini“ laisvu nuo suplanuotų stebėjimų laiku atkreipia dėmesį į galimas audrų atsiradimo vietas. Tą dieną, kai „Cassini“ radijo ir plazmos bangų instrumentas užfiksavo pirmąjį žaibą, zondo kameros buvo nukreiptos kaip tik į reikiamą pusę ir užfiksavo mažo, ryškaus debesies vaizdą. Vaizdo analizė nebuvo atlikta nedelsiant, todėl G. Fischeris išsiuntė prašymą astronomų mėgėjų bendruomenei surinkti daugiau vaizdų. Netrukus mėgėjiškų nuotraukų srautas padėjo mokslininkams stebėti greitą audros plėtimąsi. Iki 2011 sausio ji buvo apjuosusi visą planetą.

1990 metais „Hubble“ kosminis teleskopas buvo užfiksavęs panašaus dydžio Saturno audrą.

Komentarai (0)