Trečiadienį Vilniaus universitete paskaitą skaitė NASA Ames tyrimų centro vadovas dr. Simonas P. Wordenas. Tiesa, paskaita prasidėjo nuo nedidelių nesklandumų – 200 žmonių talpinančioje auditorijoje susigrūdo tiek smalsių protų, kad buvo užimtos ne tik visos sėdimos vietos ir kiekviena vieta ant laiptelių, apsėstos visos papildomos kėdės, bet ir stovėti nebebuvo kur, taigi, paskaitą teko perkelti į erdvesnę auditoriją.

Sintetinė biologija – ne mažiau svarbi sritis nei atominės technologijos

Visgi šios technologijos potencialas yra milžiniškas sprendžiant daugybę įvairių uždavinių. Vienas iš projektų, ties kuriais dirba mokslininkai – tai dumblių programavimas gaminti iš esmės grynus degalus be jokių atliekų, tam panaudojant tik jūros vandenį ir Saulės šviesą. Būtent tokie dalykai gali padėti išspręsti daug uždavinių, su kuriais susiduriame, taigi, manau, kad tai yra viena iš nuostabiausių technologijų, nors nesu biologas, galbūt per daug ta technologija pasitikiu“, - dalijosi mintimis S. P. Wordenas.

Ames tyrimų centro vadovas tvirtina, kad negalima pamiršti ir už Saulės sistemos ribų esančių planetų, kurių atrandama vis daugiau: „Kepler“ palydovas stebi tolimų žvaigždžių šviesumo pokyčius ir pagal juos nustato kiek planetų sukasi aplink tas žvaigždes, kokia jų orbita ir dydis. Potencialiai tinkamomis gyvybei pripažįstamos Žemės tipo (t.y., dydžiu nedaug besiskiriančios nuo Žemės) ir superžemės tipo planetos, kurių skersmuo gali būti iki 2 kartų didesnis nei mūsų planetos.

Be to, kad planeta būtų tinkama gyvybei, ji turi suktis atitinkamo nuotolio orbitoje aplink į Saulę panašią žvaigždę: ne per arti, kad neišgaruotų vanduo ir ne per toli, kad vanduo nebūtų vien ledo būsenoje. Dabar yra žinoma apie 50 ne Saulės sistemos planetų, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė.

Negalima atmesti ir tikimybės, kad gyvybė egzistuoja tolimų planetų palydovuose. Tiesa, „Kepler“ tokių planetų nemato, tačiau mokslininkai kuria patobulinimus, kurie galėtų padėti pastebėti ir planetų palydovus.

S. P. Wordenas papasakojo ir apie neseniai portale aprašytą planetą „Kepler 16b“, kuri sukasi aplink dvi žvaigždes iškart, taigi, joje galima būtų stebėti du saulėlydžius vienu metu.

„James Webb“ kosminį teleskopą NASA atstovas pavadino vienu svarbiausių visų laikų kosminio tyrinėjimo aparatų. Šis dėl riboto finansavimo dabar neaiškioje padėtyje atsidūręs projektas galėtų tirti pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų formavimąsi, galaktikų evoliuciją, planetų sistemas ir gyvybės kilmę. Deja, projekto ateitis neaiški dėl to, kad vietoje pradinės numatytos jo kainos – 1,6 mlrd. dolerių – dabar projekto kaina šoktelėjo iki 6,8 mlrd. dolerių, ir mokslininkai su JAV valdžia nesutaria dėl tolimesnio projekto vykdymo.

Tikėtina, kad netrukus vystant kosmines programas NASA padės ir privačios įmonės – tikimasi, kad ganėtinai greitu metu į Tarptautinę kosminę stotį atsargas galės gabenti privačių įmonių („SpaceX“ arba „Virgin Galactic“) kosminiai aparatai.

S. P. Wordeno manymu, po kelių dešimtmečių į Marsą gali būti gabenami pirmieji kolonizatoriai – tikimasi, kad jie galėtų apgyvendinti iš zondų pastebėtas olas uždengiant jų viršų ir vidinę erdvę pritaikant savo reikmėms. Tiesa, tokios kelionės būtų organizuojamos be atgalinio bilieto, tačiau žmonijai tai nebūtų naujovė – panašiai buvo kolonizuojamas Amerikos žemynas.

Domina bendradarbiavimas su Lietuva

JAV prezidentas Barrackas Obama skatina NASA bendradarbiauti ne tik su įprastiniais žaidėjais Kosmoso sferoje – Japonijos, Rusijos, Europos kosmoso agentūromis – bet ir su iš pirmo žvilgsnio mažiau partnerystei tinkamais subjektais: verslo įmonėmis, mokslo įstaigomis. Būtent dėl to Lietuva ir domina NASA – kasmet šios agentūros įstaigose stažuojasi tūkstančiai studentų iš visų pasaulio valstybių, o Lietuvos studentai taip pat galėtų prie jų prisijungti.

Pirmadienį ir antradienį Lietuvos universitetuose bei pažangiųjų technologijų įmonėje apsilankęs S. P. Wordenas džiaugėsi, kad kai kuriose Lietuvos įmonėse plėtojamos nanopalydovų technologijos. Tam tikri šių palydovų komponentai yra netgi pažangesni už visus jo matytus analogus. Prie kosmoso tyrimų galėtų ženkliai prisidėti ir Lietuvos biotechnologijų įmonės.

Išsklaidė mitą apie ateivius

Paskaitos klausytojui uždavus klausimą, ar NASA neslepia ateivių, S. P. Wordenas smagiai nusijuokė ir atsakė gana logišku pasakojimu apie tai, kaip pats ieškojo atsakymo į šį klausimą:

„Kai buvau JAV Karinių oro pajėgų pulkininkas, vienas iš mano mokytojų ir patarėjų buvo atsargos generolas Bernardas Schrieveris, kuris vadovavo karinei kosmoso programai šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Vieną vakarą išlenkėme keletą taurių viskio – tiesą sakant, ganėtinai daug. Ir pastebėjau, kad jis taip pat jau buvo pavartojęs ganėtinai daug viskio, tad paklausiau: „Generole, vadovavote kosmoso programai, kai žmonės tvirtino, kad matė daug skraidančių lėkščių ir kosminių laivų. Gal galite pasakyti ar tame yra bent kiek tiesos?“ Jis minutėlę tylėdamas į mane pažiūrėjo ir pamaniau „Na štai, jis kažką man pasakys, jis kažką žino“. Tada jis nusijuokė ir pasakė: „Pulkininke Wordenai, pažįstate mane, jeigu turėčiau bent kokių įrodymų, kad ateiviai egzistuoja, nedelsiant eičiau į JAV Kongresą ir juos taip išgąsdinčiau, kad jiems pradėtų galvos suktis tam, kad gaučiau daugiau pinigų. Ir tu taip darytum“.

Kiek man žinoma, JAV Kongrese nėra nė vieno biurokrato, kuris nepasinaudotų kokia turima paslaptimi, kad gautų pinigų, taigi, man atrodo labai menkai tikėtina, jog egzistuoja kokia nors su ateiviais susijusi paslaptis, kurią žmonės slepia, nes būtų kur kas naudingiau ją žmonėms atskleisti, juos išgąsdinti ir užsitikrinti išteklius. O aš pats nieko nemačiau“.

Komentarai (16)