Kovinis „Buran“. Kodėl SSRS iš tikrųjų sukūrė „Space Shuttle“ kopiją (VIDEO) ()
© MASTER SGT. DAVE CASEY | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Buran_on_An-225_(Le_Bourget_1989)_1.JPEG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kartu su šiais reikalavimais akivaizdžiai buvo daromos prielaidos dėl kovinių misijų. Ir tame pačiame SSRS mokslų akademijos Taikomosios matematikos instituto pranešime jos „šatlui“ buvo suformuluotos taip:
„Tikimasi, kad kosminis lėktuvas orbitinio bombonešio versijoje bus naudojamas dideliems administraciniams ir kariniams-pramoniniams kompleksams naikinti, kurių staigus sunaikinimas suteikia didelį pranašumą puolančiai pusei. Be to, kosminis lėktuvas gali būti naudojamas mobiliems ar naujiems, paskutinę akimirką atrastiems taikiniams, turintiems svarbią gynybinę reikšmę, naikinti.“ Be to, buvo manoma, kad „kosminis lėktuvas“ bus naudojamas reguliariems žvalgybiniams skrydžiams.
Ir, matyt, „Buran“ turėjo numesti branduolinius užtaisus maždaug 65 km aukštyje.
Dabar „Buran“ ginkluotės tema apaugusi daugybe mitų. Tačiau visiškai įmanoma atskirti fantastiškiausius nuo tų, kuriuos SSRS galėjo tikėtis įgyvendinti artimiausioje ateityje. Pavyzdžiui, kovinių galvučių iš raketos R-36orb panaudojimas.
Be branduolinių užtaisų mėtymo, kita akivaizdi „Buran“ užduotis buvo paleisti ir aptarnauti orbitoje esančius žvalgybos ir kitus karinius palydovus. Taip pat galbūt vadinamoji priešo erdvėlaivių „apžiūra“. Juk, sekant daugkartinio erdvėlaivio „Space Shuttle“ pavyzdžiu, „Buran“ taip pat buvo sukurtas manipuliatorius darbui orbitoje.
Žinoma, kol „Buran“ buvo projektuojamas ir ruošiamas skrydžiams, jam buvo galima sukurti naujų ginklų koncepcijų. Tačiau dėl techninio SSRS atsilikimo padaryta nemažai technologinių kompromisų „Energija-Buran“ sistemą pavertė tiesiog nepraktiška.
Kosminiame erdvėlaivyje vienkartinio naudojimo buvo tik bakas, prie kurio jis buvo pritvirtintas. Planuotas šoninių kietojo kuro greitintuvų, kurie buvo paleisti parašiutu, įkrovimas praktiškai nebuvo atliktas.
O „Buran“ raketoje visa paleidimo priemonė buvo vienkartinio naudojimo. Ją sudarė keturi šoniniai skystojo kuro greitintuvai, paremti pirmuoju „Zenit“ raketos etapu, ir centrinis blokas su keturiais RD-0120 varikliais. Jų tiesiog nebuvo galima pastatyti ant paties „Buran“, todėl jie buvo perkelti į vietą, kuri iš pradžių turėjo būti kuro bakas. Tuo pačiu metu net kūrimo metu nebuvo tikima saugiu greitintuvų nusileidimu ant žemės naudojant parašiutus, amortizatorius ir nusileidimo variklius.
Štai kodėl „Buran“ buvo sumanytas ir įgyvendintas išskirtinai kaip karinė programa, kuri SSRS pasirodė esanti tiesiog neįperkama.
Tuo pačiu metu ir daugkartinis erdvėlaivis „Space Shuttle“, ekonominiu požiūriu, taip pat žlugo, nes net arti to nebuvo užtikrintas planuotas paleidimų dažnumas. Ir iš viso iš 135 misijų tik 10 buvo tiesiogiai susijusios su JAV gynybos departamento interesais. Kiek žinoma, tik karinių palydovų paleidimo ir, galbūt, aptarnavimo tikslais.
