Uranas nėra toks, kaip manyta... Išspręsta 39 metų senumo paslaptis ()
Prieš 39 metus „Voyager 2“ erdvėlaivis iš arti nufotografavo Urano planetą, atskleisdamas naują paslaptį. Tačiau mokslininkai mano, kad ją išsprendė.
© NASA, ESA, CSA, STScI | https://esawebb.org/images/weic2332a/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai teigia, kad Urano planeta nėra tokia keista, kaip parodė „Voyager 2“ erdvėlaivio duomenys. Tiesiog NASA zondas tyrinėjo septintąją Saulės sistemos planetą ne itin gerą dieną. Tyrimo, paskelbto žurnale „Geophysical Research Letters“, autoriai siūlo savo sprendimą 39 metų senumo Urano paslapčiai.
„Voyager 2“ išlieka vieninteliu erdvėlaiviu, 1986 m. sausio mėn. iš arti nufotografavusiu Uraną. „Voyager 2“ atliko pirmuosius Urano magnetosferos, apsauginio regiono aplink planetą, kurį veikia jo magnetinis laukas ir kuris apsaugo Uraną nuo saulės vėjo plazmos poveikio, matavimus.
NASA erdvėlaivis magnetosferoje aptiko elektronų spinduliuotės juostas (panašias į tas, kurios randamos Žemėje). Tačiau energijos lygis šiose juostose buvo tiesiog neregėtas, nusileisdamas tik intensyviausioms Saulės sistemos spinduliuotės juostoms – Jupiterio.
|
Mokslininkai nerado aiškaus energijos padidėjimo šaltinio, kurį būtų galima priskirti Urano spinduliuotei. Mokslininkai padarė išvadą, kad šios paslapties atsakymas yra tas, kad padidėjusį energijos lygį Urano elektronų spinduliuotės juostose sukėlė neįprastas Saulės vėjo gūsis. Kitaip tariant, „Voyager 2“ tiesiog tyrinėjo Uraną ne itin gerą dieną, kai planetai ypač didelę įtaką darė Saulė.
Žemė šiuo metu patiria nuolatines Saulės audras, nes Saulė yra aktyvioje fazėje, o mūsų planetos magnetinis laukas jaučia jos poveikį. Galingos plazmos emisijos ir saulės vėjai gali rimtai sutrikdyti radiacijos lygio ir Žemės magnetinio lauko stabilumą. Tą patį, mokslininkų manymu, galima pasakyti ir apie Uraną.
Astronomai mano, kad Urano magnetosferą smarkiai deformavo Saulės vėjas, kuris kartu su dideliu greičiu iš Saulės išmestais plazma buvo smarkiai deformuotas. Tikėtina, kad dėl to Urano elektronų spinduliuotės juostose susikaupė didelės energijos dalelės.
Mokslininkai surinko duomenis apie 2019 m. įvykį, kai Žemės radiacijos juostose padidėjo energijos lygis dėl galingų Saulės audrų. Šio įvykio ir „Voyager 2“ zondo Urano radiacijos juostose aptiktų duomenų panašumai buvo stulbinantys.
Tyrimo autorių teigimu, jei panašus mechanizmas sąveikavo su Urano sistema, tai paaiškina, kodėl „Voyager 2“ užfiksavo netikėtus energijos lygius radiacijos juostose.
Astronomai mano, kad kaltos gali būti vadinamosios choro bangos. Tai plazmos bangos, kurios reguliariai stebimos netoli Žemės. Jos vaidina pagrindinį vaidmenį formuojantis mūsų planetos spinduliuotės juostoms. Anksčiau buvo manoma, kad choro bangos išsklaido elektronus, kurie vėliau prarandami Urano atmosferoje. Tačiau mokslininkai nustatė, kad tam tikromis sąlygomis jos gali pagreitinti elektronus ir suteikti jiems daugiau energijos.
