Pirmąsyk istorijoje astronomai atrado ir Žemės dydžio egzoplanetą  (9)

Prieš keliolika dienų pasaulio žiniasklaida entuziastingai trimitavo, neva atrasta mūsiškės Žemės antrininkė. Tik jos skersmuo už Žemės didesnis net 2,4 karto, be to, neaišku, kokios ji būsenos – kietos, skystos ar dujinės. Tačiau šįkart kosminis teleskopas „Kepler“ Lyros žvaigždyne aptiko šį tą išties žemiškesnio – Žemės dydžio uolingą planetą, pavadinimu Kepler-20f, skriejančią aplink Saulės tipo žvaigždę. Tai – pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai kitoje planetų sistemoje pavyko aptikti Žemės dydžio planetą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žinoma, skubėti su išvadomis apie vandenį, gyvybę ar proto brolius būtų gerokai per anksti. Juk aplink Saulę skrieja ir daugiau maždaug Žemės dydžio uolingų planetų – Marsas…, Venera…, tas pats Merkurijus… Tad Kepler-20f – nebūtinai monozigotinė Žemės dvynė. Tačiau gerokai panašesnė į Žemę nei anksčiau skelbtoji Kepler-22b. Nežemiškos gyvybės gerbėjų entuziazmą malšina ir patys astronomai. Nors Kepler-20f gali turėti storą vandens garų atmosferą, manoma, jog jos paviršiuje gyvybei būtų tiesiog per karšta. Atrastoje planetinėje sistemoje uolinių planetų yra ir daugiau. Dar viena – Kepler-20e – yra tik truputį mažesnio dydžio, tačiau, deja, karštesnė negu Kepler-20f. Iš viso aplink žvaigždę skrieja penkios planetos. Likusios trys – gigantės. Abu Žemės dydžio pasauliai aplink gimtąją žvaigždę sukasi labai sparčiai – metai tose planetose trunka atitinkamai 9 ir 16 dienų. Kepler-20f skersmuo yra 1,03 Žemės skersmens, Kepler-20e skersmuo – 0,87 Žemės skersmens. Kaip ten bebūtų, abi planetos nuo savo saulės nutolusios atstumu, kuris patenka į vadinamąją „gyvybės zoną“ (temperatūra joje yra pakankama, jog planetų paviršiuje būtų skysto vandens). Harvardo-Smitsono astrofizikos centro Kembridže (JAV) astronomas, daktaras Fransua Fresinas (Francois Fressin) neslepia: „Tai yra pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai astronomams pavyko aptikti Žemės dydžio planetą, besisukančią aplink Saulės tipo žvaigždę. Kas žino, galbūt mums pavyks aptikti daugiau tokių egzempliorių. Tai gali būti labai svarbus atradimas. Manau, jog artimiausią dešimtmetį ar net šimtmetį žmonės, žvelgdami į praeitį, klaus, kada buvo atrasta pirmoji Žemės dydžio egzoplaneta. Tai nepaprastai jaudina.“

Gimtoji Žemės antrininkių žvaigždė Kepler-20 toli gražu nėra Žemės kaimynė – mus nuo jos skiria 945 šviesmečiai.

Iki šiol astronomams yra pavykę aptikti gerokai didesnių Žemės tipo planetų, kurių skersmuo už Žemės didesnis nuo 1,5 iki 2 kartų. F. Fresinas pažymi, jog laikyti tokias planetas „Žemės tipo planetomis“ – ne visai teisinga.

„Prisiminkime šį mėnesį plačiai nuskambėjusį Kepler-22b atvejį, – siūlo F. Fresinas. – Nors toji planeta aplink savo žvaigždę skrieja pačiame „gyvybės zonos“ viduryje, jos skersmuo už Žemės didesnis net 2,4 karto. Tai reiškia, jog jei Kepler-22b būtų tuščias rutulys, į jį tilptų net 13 Žemių! Akivaizdu, kad Kepler-22b greičiau jau yra miniatiūrinė Neptūno versija, netinkama gyvybei. Jei planeta skrieja „gyvybės zonoje“, tai dar nereiškia, jog ji yra tinkama gyvybei.“

Jog atrado tikrai Žemės dydžio planetas ir duomenyse nėra klaidų, mokslininkai tikrino ne vienerius metus.

„Modeliavome visus įmanomus atvejus, taip pat mėginome nustatyti tikimybę, jog į duomenis įsivėlė klaida, – pasakoja F. Fresinas. – Tačiau priėjome išvadą, jog pavyko aptikti išties Žemės dydžio planetą.“

Astronomai mano, jog abi planetos yra uolinės, sudarytos iš geležies ir silikatų, tačiau… nepaprastai karštos: Kepler-20f temperatūra gali siekti +426ºC, o Kepler-20f – net +726ºC. Tikru pragaru laikomoje kaimyninėje Veneroje vyrauja maždaug +480ºC temperatūra.

Žvaigždės Kepler-20 planetinė sistema toli gražu nepanaši į mūsų Saulės sistemą (nors abi žvaigždės yra labai panašios). Saulės sistemoje maži uoliniai pasauliai sukasi arčiau žvaigždės, o dujiniai gigantai – gerokai toliau, planetinės sistemos išorinėje dalyje. O štai Kepler-20 sistemoje planetos pagal dydį nuo savosios žvaigždės yra išsirikiavusios tokia mums neįprasta tvarka – didelė, maža, didelė, maža, didelė.

„Mus gerokai nustebino, jog toje sistemoje planetos išsidėstę tokiu netikėtu eiliškumu“ – neslepia kitas tyrimo bendraautorius Davidas Šarbono (David Charbonneau).

Gali būti, jog Kepler-20 žvaigždės planetos susiformavo ne dabartinėse savo orbitose. Tikėtina, jog jos susikūrė atokiau nuo gimtosios žvaigždės, o po to migravo arčiau jos.

Kosminė observatorija „Kepler“ kosmoso tyruose dairosi reguliariai priblėstančių žvaigždžių – toks požymis gali reikšti, jog aplink žvaigždę skrieja planetų. Iki šiol „Kepler“ teleskopas yra atradęs 28 oficialiai patvirtintas planetas.

Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(3)
(0)
(3)

Komentarai (9)