Mūsų galaktikos juodoji skylė minta asteroidais? (Video) (8)
Gali būti, kad didžiulė mūsų Paukščių Tako galaktikos centre esanti juodoji skylė kasdien naikina asteroidus, teigiama portale „Space.com“ pristatytoje naujo tyrimo apžvalgoje. Ne mažiau įdomu ir tai, jog šio tyrimo autorius – portalo "Technologijos.lt" skaitytojams puikiai žinomas rašinių astronomijos temomis autorius Kastytis Zubovas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keletą metų NASA kosminis aparatas „Chandra“ fiksavo maždaug kartą per dieną iš mūsų galaktikos centrinės juodosios skylės, vadinamos Šauliu A*, sklindančius rentgeno spindulių žybsnius. Gali būti, kad šiuos žybsnius sukelia asteroidai, krentantys į supermasyvios juodosios skylės nasrus, teigia mokslininkai.
„Žmonės abejojo, ar tokioje atšiaurioje aplinkoje netoli supermasyvios juodosios skylės asteroidai iš viso gali susiformuoti. Tai įdomu, nes mūsų tyrimas leidžia manyti, kad šiems žybsniams sukelti reikia didelio skaičiaus asteroidų“, – portale "Space.com" cituojamas tyrimo autorius Kastytis Zubovas iš Leicesterio universiteto (Kastyčio rašinius portalui "Technologijos.lt" rasite spustelėję šią nuorodą).
Mokslininkai teigia, kad debesyje, supančiame Šaulį A*, yra trilijonai asteroidų ir kometų, kurias juodoji skylė atplėšė nuo motininių žvaigždžių, rašo space.com. Asteroidai, skriejantys už maždaug 160 mln. kilometrų nuo juodosios skylės (panašus atstumas skiria Žemę ir Saulę) greičiausiai Šaulio A* traukos yra suplėšomi į gabalus.
Šie fragmentai dėl trinties turėtų išgaruoti, susidūrę su karštomis dujomis, srūvančiomis į juodąją skylę. Panašiai meteorus sudegina Žemės atmosferoje esančios dujos. Šis išgarinimas greičiausiai ir sukelia rentgeno spindulių žybsnius, kurie tęsiasi keletą valandų, teigia tyrėjai. Juodoji skylė tuomet praryja tai, kas lieka iš per arti priartėjusio asteroido.
„Asteroido orbita gali pakisti, jei jis per daug priartėja prie žvaigždės ar planetos, esančios greta Šaulio A*. Jei jis nukreipiamas juodosios skylės link, jis jau pasmerktas“, – teigė tyrimo bendraautorius Sergejus Najakšinas.
Kad sukurtų tokius blyksnius, kokius fiksuoja „Chandra“, asteroidas turėtų būti bent 10 kilometrų pločio, skaičiuoja mokslininkai. Gali būti, kad juodoji skylė ryja ir mažesnes kosmines uolienas, tačiau jų sukeliami blyksniai yra per blankūs, kad juos būtų galima pastebėti.
Naujasis tyrimas iš esmės atitinka ankstesnius modeliavimus, kurie skaičiavo, jog Paukščių Tako centrinę juodąją skylę greičiausiai supa trilijonai asteroidų.
„Mes apskaičiavome, kad per 10 mlrd. metų, kuriuos galaktika gyvuoja, juodoji skylė turėjo sunaikinti kelis trilijonus asteroidų. Ji turėjo praryti tik nedidelę dalį asteroidų, taigi jų atsargos vargu, ar turėjo išsekti“, – teigė tyrimo bendraautorė Sera Markoff iš Amsterdamo universiteto Nyderlanduose.
Šaulys A* greičiausiai suryja ir planetas, kurios per daug priartėja. Tai sukelia dar galingesnius rentgeno spindulių žybsnius nei analizuotieji naujajame tyrime. Tokie dramatiški įvykiai reti, nes planetos nėra taip plačiai paplitę kaip asteroidai, priduria mokslininkai.
Tačiau mokslininkai mano stebėję, kas nutiko, kai Paukščių Tako juodoji skylė pagriebė planetą. Maždaug prieš šimtą metų rentgeno spindulių išeigos iš Šaulio A* ryškumas sustiprėjo milijoną kartų. Nors tai nutiko tuomet, kai rentgeno spindulių teleskopai dar neegzistavo, „Chandra“ ir kiti instrumentai užfiksavo rentgeno spindulių „aido“ įrodymų netolimuose debesyse.
