Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Jeigu reikia leidimo, tai aš leidžiu „Materialūs“ skaičiai žymi materialius daiktus. Įvardinkite prašau man kokį nors daiktą, kurį žymi menamas skaičius. Matyt tas daiktas bus iš juodosios medžiagos Laikas, ilgis, svoris.. esmė ne tame jie kvantuoti ar nekvantuoti, o tame, kad jie yra dviejų materialių daiktų santykis. Ir visai nesvarbu ar etalonas kvantas ar ne. Aišku, lyginant su kvantuotu daiktu gausi didesnį tikslumą, bet esmė lieka ta pati. Matuok nors ir papūgom

- taip, nepaaiškina kas yra laukas, bet jei turime magnetinį lauką, tai jo kitimas sukelia kintantį elektrinį lauką, o šio kitimas vėl kintantį magnetinį, it t.t... jokio "eterio" nereikia!

Kaip nustatyti kuri koja dešinė? Ant dešinės kojos didysis pirštas kairėj pusej! Išradai amžiną varilį, užpatentuok Elektromagnetinis laukas yra vienas laukas, pasižymintis elektinėm ir magnetinėm savybėm. O gal yra toks megnetinis laukas, kuris elektros negeneruos?

Ten mokina ir kad Enšteino teorija teisinga.. ir reikia viskuo tikėti? O tu savo galvą turi? Tai ar egzistuoja magnetinis laukas, kuris elektros negeneruoja? TAIP ar NE?

nežinau kokį "prisipažinimą" nori išgauti iš manęs, bet: a) egzistuoja statinis elektrinis laukas, kuris magnetinių sąvybių neturi (sakykim netraukia magnetoferetikų).. b) egzistuoja statinis magnetinis laukas, kuris neturi elektrinio lauko sąvybių (netraukia elektrinių krūvių).. c) keičiant kurio nors lauko dydį (ar net kryptį), generuojamas kompensacinis kitas laukas, kompensuojantis poveikį..

Jeigu egzistuoja tik magnetinis laukas, tai jame judantis laidininkas neturi generuot elektros sroves. Elektromagnetinis taip ir vadinasi, kad yra vienas laukas su elektrinėm ir magnetinėm savybėm. Kitaip turėtume atskirai du laukus ir generuoti galėtume, pvz. tik elektrinį lauką arba tik magnetinį. Analogiškai pvz. šviesa. Sklinda kaip banga, o santykiauja kaip dalelė. Bet juk visi supranta, kad kažkas vienas ir neatskiriamas. Apskritai mokslas labai mažai supranta apie tai ką žino. Kad būtų aiškiau, žinios susiveda į tokią formulę: imam daiktą A padarom veiksmą V ir gaunam rezultatą R. Bet kas yra tas daiktas A ir kodėl gaunasi toks rezultatas, tai paaiškinti ir negalim. Tipis pvz. Būtų Edisonas. Išbandė tūkstančius medžiagų, kol surado kuri tinka elektros lemputei ir dabar mes tai žinom, bet ar tai mokslas? Klausimas aišku retorinis.

Ne visai tiesa. Fotonu energija: E=hc/(bangos ilgis), del visatos pletimosi dideja pacio vieno fotono ilgis, tai ir mazeja pernesama energija. Reliatyviai musu atzvilgiu, CMBR energija mazeja, ir ne tik del pasiskirstymo. Siuo metu bangos ilgis yra 1.873 mm, t.y. zmogui matomas dydis, daugybe kartu padidijes. Tuo paciu ir energija sumazejus. Idomu... pats apie tai kazkada nepagalvojau.

Pateik paprastesnes formules, tik tiek tereikia.

pagal dabar žinomus dėsnius visose inercinėse sistemose nekintamo parametro (arba "kiek kvantų" sudaro atitinkamą matą).

Labai paprastai, jie "klysta" butent del sinhronizacijos budo pagal Ensteina. Paklydimo dydis apie H*v/c^2 Cia H palydovo aukstis v jo pabegimo nuo Zemes greitis Cia formule apytiksli kai nedidelis H ir v mazai pakinta lyginant su Zemes pavirsium. Toks laikrodziu faziu skirtumas susidaro juos sinchronizuojant is Zemes per radio teleskopus ar kitas rysio priemones. Bet yra vienas bet: Jei pakelti i orbita du laikrodzius ir tik viena sinchronizuoti tai tarp ju turi atsirasti butent toks laiko skirtumas. Tiesa pasakius as nezinau gal ir BRT kazkokiu savo budu irgi numato toki skirtuma. Gal zinai? Ar gal kas nors kitas? Jei reliatyvumas tokio skirtumo nenumato, tai tuo blogiau jam

Sitas patiko, bet pamirsau parasyti. Man cia kaip mazi vaikai sakytu, kad ju mama yra ju piesinuku poaibis

laiko iškraipymą, priklausomai nuo gretimų kūnų masės (net ir nejudant)?

Ziurim sita linka. http://www.physicsforums.com/showthread.php?t=615973 Mazu masiausia patine situacija. Jie negali irodyti, kad tai itakos GPS, as nieko negaliu irodyti be papildomu eksperimentu. Bet ta ju cenzura tai mane knisa, as prie sovietu apie politika daug laisviau galejau kalbet nei pas juos apie kitas fizikos galimybes. Tai reik sukt uodeja ir apsimetinet pagal plauka susukuota nieko nekuriancia slanga. Vistik cia vienintele beveik vieta kur galima prisikapstyt prie NASA lygio specu. Kartais atsakymai ir naudingi buna. Nebenoriu, kad antra kart uzbanintu. Bet siuo atveju jie pakibo

Neesu tikras ka tavo formule apraso, kuris v naudojamas, ka tai bendro turi su akseleracija, bei h ka nurodo. Prie ko cia tas v? Apskaiciuot bendra suletejima palydovo be approksimacijos nera taip paprasta, kadangi ne vienas faktorius veikia ir ne vienas parametras yra. Bet siaip manau kazko panasaus ieskai ka reliatyvumas nurodo kaip h*g/c^2, taigi ne kazkokie pabegimo greiciai o tiesiog g. Siaip ne prosali butu pasidomet ir reliatyvumu.

Pabegimo greicio kvadratas = gravitaciniam potencialui, bet butent pabegimo greitis man labiau atspindi fizikine reiskiniu puse, todel ir daznai vartoju, be to tada sutampa formules laiko suletejimo del judejimo ir del gravitacijos. Tu nurodei laiko suletejima h*g/c^2, tik turbut turetu buti 0.5*T*g*h/c^2 As parasiau fazes poslinki, ne suletejima, nors kai lailrodziai eina nebevienodu greiciu tas fazes poslinkis jau biski nebeatitinka realybes. Atitiktu jei nebutu gravitacinio laiko suletejimo. Fazes poslinkis tiesiog susidaro del skirtingo signalo sklidimo greicio i abi puses.

galima daugint is t jei nori gauti matavima laiko vienetais o ne proporcija, bet is kur 0.5 gauni tai nesuprantu.