Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

v= sqrt(2gr) sita v turi omeny?

Taip sumaisiau as vakar vakare, man galvoj buvo kitas dydis kiek suletes (tiksliau pagreites) tolygiai kylant i auksti h per kilimo laika. Jei pradine reiksme 0 , tai visa reik daugint is 0.5. Bent jau mazdaug. Tokio kilimo metu dar prisideda T* 0.5 v^2 / c^2 kur v kilimo greitis. Taip v_escape = sort(2*GM/R), dar vadinamas antras kosminis greitis.

realybės teorija negali būti pilna ("consistent" nelygu "self-provable"). Mes žinome, kad bet kokia "pakankamai sudėtinga ir suderinta" teorija turės jai prieštaraujantį antrosios eilės logikos teiginį "šioje teorijoje yra bent vienas neįrodomas teiginys" (kuris savaime yra teisingas, bet neįrodomas toje teorijoje). * - mane ne kartą yra išgelbėjusi IEEE 754 specifikacija, kurią palaiko dauguma šiuolaikinių FPU bei imituoja Java strictfp direktyva: joje apibrėžti dydžiai kaip "signed zero with signed integer exponent", "signed infinity with signed integer exponent" bei "signed not-a-number with signed integer exponent and metadata".

O jei atsitik taip, kad pasirodys jog sviesa aukstyn sklinda 20km/s leciau nei zemyn. Kokia esama matematika labiausiai tiktu aprasyt tokiai situacijai? Čia klausimas, ne kritika, nes as mazai nutuokiu egzotiniu matematiku porusius.

Nepaaiskes.

Taigi ne to klausiau . As praktiskai irodziau, kad GPS tai neitakotu kaip daugelis mano. Tada klausimas kodel toks priesiskumas net bandyti apie tai galvoti, cia kazkaip prasisviecia kazkos ideologinis nusistatymas pagal galbut tautine ar organizacine priklausomybe Amerikoj ypac populiariom mistinem srovem tarp "elito" ir kaip bebutu keista tikro elito. Jei jie Amerikoj kontroliuoja 80 proc ligoniniu (info is musu TV, gal Cekuolis, gal dar kas, nepamenu), tai klausimas kiek proc mokslo istaigu? Na ziurint is salies tikrai toks ispudis susidaro, gal klystu, bet sikart but gerai, jei klystu.

Kaip tai neitakos, tu supranti kad jei greitis pirmyn v+eteris o atgal v-eteris tai nukeliavimo laikas nebus 2d/v! visiem jau seniai paiaskejo kad to eterio nera, o jus norit kad jiems paaisketu kad taip yra? Na galiu palinketi tik sekmes beiskant jo... Simtas vienas eksperimentas ivykdytas, bet zinoma... jus sakot kad mokslininkai klysta, kazko nenumate, ir t.t. irodykit!. Intuicija beprasmis dalykas. Jokiu anei to eterio pozymiu nematyt. O is logines puses eteris nelogiskas, laikas ir erdve butu absoliutus, nera taip! Uzsiciklinot.

Na pats tikrai matosi, kad domiesi fizika, tai ir pabandyk nupaisyt eksperimento schema kuri turetu paneigti mano teigini. Kam tau palydovai su 3D matavimais, imk kokia 1km (ar 10km jei nori) boksta, lazerius, laikrodzius ir parodyk teorini skirtuma. Kai ner vaizdines schemos as neturiu ka argumentuoti. Jei nupaisysiu savo sakysi reik kitokios, tai nupaisyk ta kitokia. As budamas mokinukas gal per nakti buciau nemiegojes, kad kazka sugalvot, kaip issprest toki kazusa. Dabar nieks nenori. As zinau kodel nenori super profai (jie zino, kad tai neimanoma), bet kodel pats nenori pabandyti (bent kad isitikiti) tai nesuprantu. Aisku, jei tau pavyks, as pripazinsiu, kad klydau.

d=60, v=20, v(eterio)=10 2d atstuma be eterio iveiks per (60/20)*2 = 6 2d atstuma su eteriu iveiks per (60/10) + (60/30) = 8, pasiukioji alkunes i skirtingas puses, nesvarbu kaip matuoji ar d ar 2d bet randi skirtuma, skirtumas nebuvo rastas nei vienam atliktam eksperimente. Blogai pasukiojo? I kokia puse pasiukiojimo nepadare? Vertikaliai? Tiesa, na dar tempimu pasiteisint galima, bet tas tempimas tai irgi... mistines nematomos daleles kurios salia musu taip paciai kaip ir oras, juda tuo paciu greiciu ir pan., bet mes ju nematom ir niekaip nefiksuojam... paskaiciuok matematiskai ta tempima jei nori, daryk prielaidas ir pan. Ka duos tokia teorija? Leis kazka tiksliau paskaiciuot? Na tai skaicuok, ziurek ka duotu jei egzistuotu. Ar padaryk eksperimenta kosmose, skirsis c greiciai ir bus ramu

Paisom: nemoku abstrakciai, tiksliu cia viskas svarbu todel lengva praleist detales Desinen bus aukstyn , vertikaliai nepatogu paisyt. (Zeme) |(laikrodis) <------------d-------------------->| v kaip supratau signalo greitis eterio atzvilgiu, v_eterio link Zemes Taip, vertikaliai signalas uztruks ilgiau t = t0/(1-(v_eterio/v)^2) Bet ir horizontaliai paguldzius "pus" skersinis vejas kuris suletins t = t0 / sqrt(1-(v_eterio/v)^2 = t0/(1-(v_eterio/(2*v))^2) Tai yra puse suletejimo. Cia yra elementarus Maikelsono eksperimentas su viena koja aukstyn. Tokio nieks nedare, bent jau kai toki minejau vienos Berklio lab vadovui jis nieko nepasake, kad toks eksperimentas butu padarytas, tik paaiskino kodel tai sudetinga, nebent aparatas butu laisvo kritimo buvyje. Faktiskai apie toki eksperimenta turejo buti mano pirmas straipsnis, bet veliau as ji pakeiciau dalinai klaidinga linkme. Net straipsnio pavadinimas buvo sugalvotas "Ar kris antras Niutono obolys" Bet cia yra viena silpna vieta, jei egzistuoja realus kietu kunu sutrumpejimas pagal orginalia Loreco versija, tai sitas eksperimentas nieko neparodys jei daryti kaip MMX. Be to yra Shapiro suletejimas (jei daryti su laikrodziais). Varinejant signala aukstyn zemyn ir pagal reliatyvuma turi gautis tavo mineti 8 butent del jo. Bendra Sapiro suletejimo formule yra kitokia ir kitaip interpretuojasi, bet skaitiniai tiksliai lygi lyg varinetum signala aukstyn zemyn. Taigi tavo minetus 8 gausi, bet reliatyvustai sakys, kad tai reliatyvumo efektas. Be abejo jis yra iskaiciuotas i GPS formules.

Kokį velniai rautų "kazusą"? Reliatyvumo teorijos labai gražiai, elegantiškai ir sąlyginai paprastai paaiškina stebimus reiškinius. Kazusai egzistuoja tik nemokšų galvose. Kodėl visi šyzikai lenda į reliatyvizmą, o ne pavyzdžiui į kvatinę mechaniką? Juk kvantinė mechanika dar gerokai keistesnė? Ogi todėl kad reliatyvumo reiškiniai yra palyginus paprasti. Nuo kvantinės mechanikos šyzikui sprogsta neuronai nebaigus skaityt pirmo vadovėlio puslapio

Uzlipau ant tikejimo bambagysles, kad taip puliuoji?

(Zeme) |(laikrodis) <------------d-------------------->| is tokiu breziniu tai tikrai nieko nesuprasi t = t0 / sqrt(1-(v_eterio/v)^2 = t0/(1-(v_eterio/(2*v))^2) klaidingas matematiskai isvedima prasom is eterio judejimo tokios formules is +v ir -v judejimo, bei shapiro suletejimo isvedima taip pat, bei palyginima kad lygtys vienodos.

Del piesinio sutinku. Del saknies traukimo is 1 + x kai x mazas = 1 + 0.5*x. Ar kazka kitka turejai omeni? Dabar prie esmes: Galima tiesiog sulygint greicius pagal reliatyvuma ir eteri. cia pacio Shapiro pasiulyta formule kuri esamu eksperimentu ribose tiksli vertikalia kryptim c_realus = c (1- U/c^2) Sapiro ja pasiule, kad iliustruoti kaip tai atrodytu semi klasikiniu poziuriu. Ta pati galima uzrasyti per mano megstama pabegimo greiti c_realus = c (1- v_escape^2/c^2) O tai yra tiksli israiska vidutinio greicio jei signalas judetu pirmyn atgal c+v ir c-v greiciais. (Klasikiniu poziuriu) Vietoj v irasom v_escape ir turim grynai ta pati. Esu ankciau cia pateikes ir pilnesne formules c_realus = c (1- U/c^2) versija kai signalas juda bet kokiu kampu. Horizontaliai ji yra lygi c_realus = c (1- 0.5*U/c^2) kas irgi atitinka eterio israiska horizontaliai.

- truputis "vandens" aistroms prigesinti: "konstantė c nėra šviesos greitis, tai yra maksimalus galimas sąveikos greitis fiziniame pasaulyje"..

Na supratau, suapvalinimas. Geriau vengt tokiu dalyku nes tik klaidina, beto turetu gautis t0/(1-(v_eterio/(sqrt(2)*v))^2), bei po pirmos lygybes truksta ")" kazkur, gale speju? Kas uzkliuvo, kad horizontaliai c greicio skirtumas gaunasi gana didelis, bet jis fiksuotas nebuvo. Nuoroda i Sapiro pasiulyta semi klasikine versija, jei galima.

Pala pala, kodėl kartais 1U, kartais 0.5U? O yra kažkokių tarpinių reikšmių? Nes jei jau čia figūruoja kampai, tai turėtų būti ar tai sinusai/kosinusai, ar tai vektorinė daugyba. Na ir tikrai, kodėl nepripažinti genijai "tobulina" pačias elementariausias teorijas? Negana to, dar siūlydami sprendimus, kurie pažeidžia impulso tvermės dėsnį. Jeigu veiksmas lygus atoveiksmiui, tai signalas abiem kryptimis sklinda vienodu greičiu, apie tai net neverta diskutuoti. Tikrai, gal paimk kokią mažiau ištyrinėtą sritį, bent naudos iš to bus. Ar per sudėtinga? O gal energiją kažkokiu nepastebėtu būdu suryja eteris? Kaip tuomet jis ją grąžina? Kodėl kinta fotonų dažnis, o ne greitis, amplitudė ar dar kas nors (kaip būtų su mechaninėmis bangomis arba dalelėmis)? Jeigu paaiškėtų, kad šviesa kairėn lekia greičiau nei dešinėn, tai tokios sugadintos visatos jokia matematika nepataisys. Išsimiegok ir šalta galva pamąstyk, kas būtų jei automagistralė Kaunas-Vilnius būtų 100 km ilgio, bet Vilnius-Kaunas 110. Tiesiog apsuki liniuotę, ir ji pasidaro per trumpa - taip? Skaičiuojant iš kairės - šimtas obuolių, skaičiuojant iš dešinės - šimtas dešimt? Gal dar galima sugalvoti eksperimentą, kad kaip nors važinėjant ratu bakas pilnėtų? Šneki apie šviesą, lyg tai būtų kažkokių krovinių gabenimas iš taško A į tašką B. Betgi nėra - nes tai yra teisinga. Viskas, ką čia siūlai - tai tiesiog dar vienas hipotetinis sprendinys. Gal tiesiog pradžiai imk ir paneik kurį nors iš tų 10^500?

Tas ne kartą minėta ir čia, ir prie kitų straipsnių. Deja, kai kam patogiau praleisti pro ausis ir laikytis įsikibus penktokiškos mąstysenos. Šviesos greitis paprastai lygus c tik subatominiu lygmeniu - tarp dviejų sąveikaujančių dalelių. Aišku, tos dalelės gali būti erdvėje nutolusios per šviesmečius, bet pačiam fotonui yra visiškai vienodai, ar jis riša du gretimus atomus, ar kosminio mikrobangų fono vandenilio atomą su silicio atomu teleskopo matricoje. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus bozonus. Pagal _alvydo_ teorijas, neutronas turėtų labiau traukti protoną nei atvirkščiai, ar kaip čia išeina? Tuomet, kada skaitosi branduolio skilimas: kai neutronas atsisveikina su protonu, ar atvirkščiai? Ir - kaip tuomet eteris įtakoja procesus branduolio viduje? Kairėn skrendantis atomas labiau stabilus nei dešinėn? O gal eterio "korpuskulės" tokios retos ir didelės, kad branduolinės sąveikos bozonų neįtakoja? Kaip tuomet su gravitacija? Va, eilinė problema su _alvydo_ postringavimais: nebeišeina kalbėti apie elektrosilpnąją sąveiką kaip vieną, puse XXa. fizikos sugriūna, su visais atrastais kvarkais, pionais, miuonais. Sudie, supersimetrijos ir superpartneriai!

Del impulso: mase dideja kai ji juda eterio atzvilgiu o ne stebetojo. Imi kazkokius gabalus is skirtingu sistemu ir gauni klaidingas isvadas. Issprendziam pirma su GPS tada judam tolyn, prie kitu eteri "paneigianciu" dalyku. Del U atsakysiu tuoj kai surasiu linka i Mysliaus klausima.

http://www.relativity.li/en/epstein2/read/i0_en/i3_en/ Formule tai greit suradau, ziurek pirmos formules vardikli. Del jos rysio su Shapiro asmeniskai galesiu paieskot, bet gal jau nebeaktualu? (Nekonspektuoju visko kur kada buvau rades.)