Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

, man kaip tik nepatinka "trijų dimensijų" sąvoka. Nagi jų tiesiog arba nėra, arba nereikia. Statinius geometrijos reiškinius mes arba galime aprašyti R kvadratu erdvėje, arba praplečiame iki R entuoju (trys - labai neparankus laipsnis, jis pilnas paradoksų). Tačiau, jei įvedame jėgas, energiją, pagreičius, impulsus ar dar ką nors, ko vardiklyje yra sekundės, sistemos būsenų erdvė automatiškai tampa R laipsniu en plius vienas. Taigi, jei nori trimatės erdvės, puiku: iksas, ygrekas ir kompleksinis t. Velniop zetą, jis tik mūtina reikalus. Per jį viskas tampa žiauriai sudėtinga.

Taip , kai tu gali naudoti kita signala daug greitesni uz sovini visiem eksperimento niuansam ivertinti. Still nesupranti, kad siuo metu yra tik viena schema vienkrypciam greiciui ismatuoti. Manai bereikalo Puankare irode, kad LET negalima atskirt nuo SRT. Ir dabar Arxiv org yra reliatyvistu irodymu apie vienkrypcio sviesos greicio matavimo negalimuma, pagal juos net teorini. Kai as to irodymo nesupratau, tai ir nekreipiau demesio. Man sunku suprast kur ju matematine klaida ar prielaidu ribotumas. As tiesiog isradau viena eksperimentine shema kuri apeina tas nesamones, o daugiau nesu mates nei vienos per paskutinius 30m Ka ir patvirtina Vikipedija. Jei manai, kad zinai dar viena pateik detaliai, kad man nereiketu paciam spelioti kur kokia detale tiksliai turi buti ir kaip veikti. Taigi sitas klausimas uzduotas i didziausia turbut pasauli fizikos foruma. Nulis rezultatu. Sakai fantazijos truksta, o kur ju fantazija

Niutono mechanika irgi daugeliui atvejų tinka. Mes žinome, kokias atvejais ją galim naudot, ir naudojam. Žinojimas, kad kai kurias atvejais netinka, nedaro jos nenaudojamos tais atvejais, kai naudoti tinka. Duotu atveju naudojame tą teoriją, kurios paklaida mus tenkina. Dėl tos priežasties ir neskaičiuojam kvantinių fluktuacijų. Negi neaišku?

Ir ką čia norėjai gudraus pasakyti savo komentaru? Kad kosminėje erdvėje stebimas šviesos greitis visur griežtai sutampa su c matavimo pakaidų ribose, tik papildomai įrodo kad kosminė erdvė ne vanduo ir ne stiklas.

Are you freakin crazy? O jeigu nagrinėsime tris kūnus? Pvz. Žemę, Jupiterį ir Saulę? Kiekvienas iš jų juda vienas kito atžvilgiu skirtingais greičiais. Įvedinėsi tris eterius? Kad ir kur "pritvirtintum" eterį, likusieji Saulės sistemos kūnai judės eterio atžvilgiu. Ir ne tavo knaisiojamais metrais per sekundę, orbitiniai greičiai matuojami dešimtimis km/s. Taigi kaip ir sakiau: realiai mūsų stebima Saulės sistema iš pašaknų paneigia eterio egzistavimą.

Nesuprantu as to senovisko noro pririst eteri prie vieno kuno. Na tikrai, toks noras man keisciausia keistenybe. Del tinkamu terminu nebuvimo galima sakyt, kad mases ji velka mazdaug proporcingai g^2 . Taigi kiekvienam taske jis juda skirtingai. Bet gal teisingiau butu sakyti regeneruojasi o ne juda, nes jo sudedamosios dalys greiciausia pastoviai patiria kazkokius virsmus. Svarbiausia , toks judejimas/regeneracija kunui nesuteikia jokio impulso, tik itakoja sviesos greiti ir jo mases dydi.

- taip.. nors jei pripažinai, kad greitis gali kisti, vadinasi jis gali kisti ir nuo hipotetinio eterio ar net gravitacinės sąveikos..

Durniumi apsimeti, ar ką? Velkamas eteris niekaip eterio teorijos neišgelbės. Vis tiek turėsi dvi skirtingas ir tarpusavyje judančias atsakaitos sistemas! Vis tiek KAŽKUR turės būti tų atskaitos sistemų sandūra (pagal tave tikriausiai eterio burbulų sandūra), kur šviesos greičiui teks keistis. ARBA teks vėl grįžti prie teiginio kad šviesos greitis yra konstanta nepriklausomai nuo atsakaitos sistemos, t.y. prie reliatyvumo teorijos. Niekaip eterio neišgelbėsi. Taškas.

Ir ką čia kliedi? Mes kalbame apie konstantos c konstantiškumą arba nekonstantiškumą. c vadinasi "šviesos greitis VAKUUME", nors jos vaidmuo fizikoje yra gerokai platesnis. Mūsų diskutuojamos problemos neturi nieko bendra su fotonų sklidimo greičiais visokiose terpėse.

Ko tu taip juokingai piktas Taigi reliatyvume laikas vos ne kiekvienam taske skirtingai eina. Nepriestarauju tam, bet kokia problema isivaizduot, kad ir eteris kiekvienam taske juda skirtingai, bet nera to tasko x kur butu staigus greiciu perejimas. Tai kame realiai problema nesuprantu? Prie ko cia dvi atskaitos sistemos.

_alvydas_, tavo pateiktoje nuorodoje (http://www.relativity.li/en/epstein2/read/i0_en/i3_en/) nera jokio eterio, ir nera tokios formules kuria cia teigi atrades. Sapiras tokios formules nepateike kaip teigi, pagal jo skaiciavimus pirmyn ir atgal laikai vienodi. Matomai Sapiro suletejimo nesupranti. Sukurk transformacijas tokias kaip cia: http://en.wikibooks.org/wiki/Special_Re ... formations tada snekesim, dabar is galvos lupi kazkokias formules, kur net elementariausi formules pertvarkymai yra klaidingi.

Taip, darau klaidu daug Bet kalba siuo metu apie kitka. Prieinam pirma kazkokio koncensuso apie vienkrypcio sviesos greicio matavima. Jei galima, parodykit kaip (kartu su rwc), jei ne tada kokiu pagrindu turet tvirta nuomone, kad abiem kryptim judejo vienodai.

Neduoda. Naujesni Sapiro suletejimo tyrimai paklaida nuo poros procentu sumazino iki 0.0012%. Jei c greitis i viena ar kita puse pakistu nors ir sraiges greiciu jis butu uzfiksuotas. Eteris zlugo galutinai. Tu supranti ka duoda daugyba is dvieju jo formulej? o tai kad i abi puses greiciai (ar laikai) vienodi, eksperimento atveju a ir b skiriasi, tai tas tavo suletejimas eterio atzvilgiu neatitinka Sapiro formules.

Cia net nera kam zlugti 1 Gal visdelto paziuretum ta formule kur linkas vardiklyje c0(1-.. ) istatyk ten reiksmes kurios yra vienu lapu atgal atrodo jei gerai pamenu http://www.relativity.li/en/epstein2/read/i0_en/i2_en/ tada sulygink su vidutinio greicio formule c = c0(1-v^2_escape / c0^2). 2 Net jei cia abiem kryptim pasirodys vienodas greitis, kas gali buti jei dvi eterio frakcijos juda priespriesais tai neliecia judejimo be gravitacijos, kur pats judi eterio atzvilgiu o ne eteris del gravitacijos.

Sekmes.

Dar gražiau, koks čia naujas išradimas "vienkryptis greitis"? Kaip suprantu užsimojai prieš erdvės anizotropiškumą netgi? Tai jeigu šviesos greitis priklauso nuo šviesos sklidimo kelio, tai optikos eksperimentai turėtų tokį reiškinį nesunkiai užfiksuoti. Pavyzdžiui formuojant hologramą. Atsimink optikoje nesunkiai detektuojami angtremų eilės atstumų skirtumai. Tavo "vienkryptis greitis" turėtų būti nesunkiai detektuotas tūkstančiuose optikos bandymų, mažų mažiausiai.

Va eksperimentai ir yra ta idomiausia srytis pazinime, ne matematika. As kuri laika irgi galvojau panaudoti holograma. Deja veliau supratau, kad taip nieko nebus, neviska ivertinau ir rezultatai tampa nebeatskiriami abieju poziuriu atzvilgiu. Jei tikrai idomu sukonstruok eksperimentine shema su piesinuku, kuri manai parodytu, kad mano poziuris priestarauja realybei.

KOKS "mano požiūris"? Tamstai šimtą kartų buvo patarta sklandžiai išdėstyti savo poziciją, o ne mėtytis miglotomis užuominomis. Dar kartą kartoju, šviesos greičių skirtumus šviesai skrendant skirtingais keliais turėtų užfiksuoti iš esmės bet koks optikos eksperimentas. Yra gi tūkstančiai prietaisų kurie praktiškai veikia vieno šviesos šaltinio skaidymo skritingais keliais principu. Ir šviesos sklidimo laiko skirtumai matuojami nanosekundžių/pikosekundžių tikslumu. Ką tu čia nori patikrinti eksperimentiškai? Kokią hipotezę? Toks įspūdis kad nori kažkokiu super-eksperimentu paneigti fizikų kasdien stebimus reiškinius. Ir tamstos "eterio teorija" tampa absurdiškai neatskiriama nuo Einšteino reliatyvumo.