Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

O, jei jau Myslius su Skeletonu įsiuto, tai man šioje temoje nebėra ką veikti ;] _alvydai_, Galileo revoliuciją padarė parodęs Jupiterio palydovus. Parodyk eterio burbulų susidūrimą, ir tavim visi patikės. Kol kas tik skundiesi, kad niekas nepadarė elementaraus eksperimento, kurio ir daryti niekas tikslo nemato. "Vienkryptis greitis" neišmatuojamas? Papasakok bobutei. , kad privalo - nes antraip belieka nuleisti rankas ir pripažinti, kad realybės negalime suprasti.

is ju. Tada bandysiu surast ir parodyt kur klysti. Kodel vengi detalios diskusijos is esmes?

Galioja tas pats ka katik parasiau Skeleton_ui. Kai tik atsiranda naujas panasus pasiulymas, tuoj dazniausiai buna nupustas http://arxiv.org/abs/0911.5272 http://arxiv.org/abs/0911.4865 ...

Na žinoma, visi fizikai turėtų pulti _alvydui_ po kojų. O kaip toks eksperimentas: sėdu į baidarę Kaltanėnuose ir po dviejų dienų atsiduriu Vilniuje. Koks čia greitis, trikyptis, šešiakryptis?

Neesu giliau susipažinęs su eteriškais svaičiojimais, bet jei gerai supratau, tai pagrindinė mintis yra ta, jog šviesa sklida eteryje, kaip kokiam skystyje. T.y. išilgai judėjimo krypties šviesa sklinda greičiau nei atgal. Tokiu atveju tai įtakotų stovinčių bangų susidarymą lazerio rezonatoriuje. Tačiau kažkaip neteko nei pačiam matyti nei iš kitų lazeristų girdėti jog lazerio veikimas priklausytų nuo jo orientacijos erdvėje... Nors būna, jog pas klientą nukeliavęs lazeris veikia ne taip kaip reikia. Dabar aišku, kad kaltas eteris. Turbūt reikės įdėt į lazerių manualus pastraipą, jog lazerį reikia pastatyti tinkamai eterio atžvilgiu. Arba klijuot lipdukus su rodyklėm, kad būtų aišku iš kurios pusės tas eteris turi pūsti. Beje, o kokia eterio judėjimo kryptis ir greitis Vilniuje?

zemyn ( kaip ir pas klientus ) malonu, kad prisijungia nauju zmoniu su subalansuotu humoro jausmu

Jei eteris visur juda žemyn, tai gaunasi jog jis juda į žemės centrą? O kur jis paskui dedasi? Kaupiasi? Kitu atveju, jei tarkim žemė skordžia eterį, tai tada stebėtojo atžvilgiu eterio kryptis keistusi priklausomai nuo geografinės koordinatės ir paros meto. O tai jau būtų nesunkiai išmatuojama. Ir dar liko neatsakytas klausimas, koks numanomas eterio greitis (mūsų, kaip stebėtojų atžvilgiu)? Nors gal geriau būtų įsivaizduot, apie kokį šviesos greičio pokytį eina kalba?

antras kosminis, arba kitaip sakant pabegimo arba greitis kuri igyja kunas krisdamas is begalybes Truputi kaip butent mineta daleliu faze itakoja sviesos greiti: Manau sviesa nera tu daleliu banga iprastine prasme, bet kazkodel visada juda greiciu c tos fazes atzvilgiu. Taciau fotona labiau tikslu butu isivaizduoti kaip koki vabala kuris uzprogramuotas skristi tiesiai pasirinkta kryptim net jei pucia soninis vejas. Sita savybe kyla is impulso tvermes desnio. Bet, kad nekeisti krypties tas vabalas turi susiskersuoti kazkiek pries veja , kad kompensuoti sonini veja. Isorinio stebetojo atzvilgiu atrodys kad sviesa suletejo. Na arba kaip laivas arba plaukikas pasisuka pries srove, kad nenukrypti nuo kurso.

Tada kas darosi su šviesa, ją nukreipiant įvairiomis kryptimis? Keičiasi bangos ilgis ar dažnis? Dažnis lyg ir neturėtų keistis, nes tada turėtų keistis fotono energija, kas pažeistų energijos tvermės dėsnį (nebent dar yra kažkokių pritempimų dėl šito). Tada turėtų keistis bangos ilgis, kas taptų panašu į anizotropinį lūžio rodiklį (kuris galėtų būti ir mažesnis už vienetą). Tokio "lūžio rodiklio" pokytį užfiksuoti nebūtų labai sunku. Iš principo užtektų dviejų veidrodžių ir vienamodžio lazerio. Jei vis dėl to keistusi dažnis, tą būtų galima užfiksuoti tinkamu spektrometru, matuojant įvairiomis kryptimis. Tačiau nei viena, nei kita nėra stebima.

Taip, keiciasi bangos ilgis. Bet atspindzio kampas ne butent del fotono susiskersavimo pries srove. Kaip minejau tai del fotono dualumo banga-dalele ir is daleles paveldetos savybes islaikyti impulsa. Paprasta vandens banga butu nunesta sroves i sona. Bangos ilgio pokitis del terpes judejimo nera tolygus bangos ilgio pokyciui del daznio kitimo. Vien del to jau, kad cia abu parametrai nera tvirtai susieti nebutina tiketis tu paciu savybiu. Nesuprasdamas situ niuansu irgi maniau, kad galima butu skirtuma uzfiksuoti leidziant spinduli per difrakcine gardele arba ta fotono susiskersavima uzfiksuoti holografija. Kazkiek pradziai padetu paanalizavimas kaip banga juda vandeniu, kai stebetojas ir bangos saltinis kartu juda vandens atzvilgiu. Po to dar prideti ta fotono susiskersavimo savybe.

Atspindys, kaip ir daugelis optikos reiškinių, yra susijęs su bangų interferencija. Todėl fotonų "susiskersavimas" čia netinka. Vis tiek būtų nelygūs kritimo ir atspindžio kampai (ne dėl eterio vėjo, o dėl pakitusio bangos ilgio). Grąžinant tokį spindulį tiksliai atgal link to 45° veidrodžio, jis negrįžtų į šaltinį (nes viena ir kita kryptimi bangos ilgiai skiriasi). Apskritai, jei eteris įtakotų elektromagnetines bangas, tai neveiktų Maxwell'o lygtys, kurias fizikai sekmingai naudoja interpretuodami ar numatydami reiškinius. Žodžiu niekur tas eteris nereikalingas norint paaiškinti stebimus reiškinius. Jis netgi kai kur trukdo ir tada tenka pritempinėti įvedant įvairių priedų, kaip fotono skersavimasis, mistinis eterio išnykimas Žemės centre ir pan. O gal žinai kažkokį reiškinį, kurį įprastoji fizika nepaaiškina, bet paaiškintų eterio egzistavimas? Taip kad tai yra panašu į gnomo (ar kas ten gyvena po lova) medžioklę. Galima daug visokių jo savybių sugalvot, kodėl mums nepavyksta jo aptikt. Bet juk jis egzistuoja!

Ok turedamas laiko gal kokia animacija padarysiu. Bet ir pats galetum truputi pagainioti vaizduote del bangos ilgio savokos judancioj terpej. Tikiu, kad ner labai akyvaizdu, bet ir su isvadom paskubejai Imi du lygegriacius spindulius ir laikais taisykles, kad terpes atzvilgiu jie sklinda pastoviu greiciu, tada ziuri ka matai judedamas tos terpes atzvilgiu. Pvz laivo priekyje ir gale kokia mechanine svyruokle generuok bangas. I priesinga gala ateis vienodo daznio bet skirtingo ilgio bangos. Tas stebimas bangos ilgis turi mazai fizikines prasmes. Fizikine prasme turi ir i tau zinomas formules gali statyt tik ta ilgi kuris lygus v_bangos_terpers_atzvilgiu * bangos_periodo. Na nesvarbu, padarysiu kada animacija. As ne pritempineju savo hipotezes prie realybes, o ieskau kaip jas but galima patikrint. Sakai labai lengvai ir tai turetu visur pasireiksti jei taip butu. Nemanau. Pradziai pagalvosiu, kaip ir su kuo vaizdziai aminuoti tavo teiginio paneigima ir kur ta animacija but galima patalpint. Kur pvz flash faila galeciau patalpinti nemokamai? Del reiskiniu kuriuos negali paaiskint dabartine fizika. Keistas poziuris. Bet kuri teorija kazkiek klysta. Ir paieska kur jos ribos visai naturalus dalykas yra ir bus net milijardus metu mus lenkiancioj civilizacijoj. Taip yra viena kita vieta kur mano poziuris duoda ryskiai skirtingus numatymus, bet tik ne tai ka paminejai, o kur skiriasi nieks dar netikrino.

Tada taip iseina, kad taškinis šviesos šaltinis skleidžia ne sferines bangas. Gautusi kažkas panašaus į kiaušinį ar elipsoidą. Tada tai būtų galima pastebėti su klasikiniu interferencijos eksperimentu, šviesai praėjus du siaurus plyšius (ar skylutes).

Yra toks Navia eksperimentas. http://arxiv.org/abs/astro-ph/0608223 gal panasiai turi mintyse. Kuri laika atrode, kad toki itaisa galima panaudoti tikrinant mano versija (tiesiog nukreipus aparata aukstyn ir zemyn). Reikejo nemazai paklaidziot, kol pavyko suprast kodel ne. Todel dabar esu isitikines, kad ir Navija cia suklydo, tokiu principu neiseina uzfiksuoti skirtumo. Iskur gavo tokius rezultatus nezinau. Irgi turesiu mintyse, kad reik kazkaip vizualizuoti sita paaiskinima. Beje visai naudingi konkretus klausimai. Gal as cia biski persudziau su tuo vaizdiniu, kad fotonas pats susikreivina noredamas islaikyti impulsa. Gal uztektu tiesiog tokio vaizdinio: norint, kad fotonas judetu horizontaliai ji reikia issauti truputi i virsu nuo horizonto plokstumos, kad kompensuoti jo kritima zemyn kartu su eteriu. Tada nereikia ir Maksvelo lygciu liesti kai nagrinejamas fotono judejimas eterio atzvilgiu. Kitu atzvilgiu tai del Maksvelo gausis tas pats kaip ir Lorenco eterio teorijoj. Nieks nemini, kad LET jom priestarautu.

Del atspindzio kai keiciasi bangos ilgis: Galima ten braizyt schema ir parodyt per kampus, laikus, nueitus kelius. Terlione zodziu. Bet yra ir daug paprastenis kelias per impulsa. Jei impulsas nekinta, tai atspindzio kampas lygus kritimo kampui. O impulsas nekinta, nes nekinta daznis, tik regimas bangos ilgis. Na isivaizduok tolygiai didejancia ir tuo paciu krentancia zemyn sfera. Tai ir bus bangos frontas isspinduliuotas is nejudancios Zemes atzvilgiu lemputes.

. Tokioj terpej isilginiai svyravimai kaip garso sunkiai galimi, nes garus bandant spausti jie kondensuojasi ir nesusidaro slegio skirtumo. Taciau sitie eterio "garai" nevirsta i eterio "skysti", jie pastoviai transformuojasi pirmyn atgal i virtualius fotonus. Fotonine faze cia atstoja skyscio faze prisotintuose garuose. Taip pat tie eterio garai nera neutralios daleles. Paimkim kaip galimybe, turbut labai supaprastinta , kad tie "garai", tai virtualus elektronai ir pozitronai. Tokiose garuose vibruojantis nevirtualus kruvis sukeltu tokiu garu skersini issisluoksniavima. Gauname elektromagnetine banga su skersinem vibracijom. Bet tai ne slyties banga kaip kietam kune. Kokie tokio poziurio minusai? Pliusai: lengva pripazinti/paaiskinti kodel fotonas neturi mases. tai yra jam netinka E=mc^2 Nereikia galvot kaip Maksvelo lygtis perkurt, kad isvengt problemu del tokios mases. (pradziai tiek)

Deja ir stygos negali pretenduoti i kazka pirmapradi. Tik eilinis zingsnelis, jei jos isvis egzistuoja, tai pagal savo sandara jau butu gana sudetingas objektas is bala zino kazko kitko. As ne pries stygas ar burbuliukus, as pries ideja, kad imanoma visko teorija. O mane asmeniskai domina kur kas kuklesne srytis, kaip is tikro juda sviesa, kas is to isplaukia ir kokiais eksperimentais tai galima patikrint. Pvz nesenai cia maciau straipsni kuriame pateikiamas vieno profesoriaus pasisakymas apie reliatyvumo ir GPS "neatsiejama" rysi. As jam asmeniskai uzdaviau ta pati klausima su GPS ir leiskim skirtingais sviesos greiciais zemyn ir aukstyn. Kol kas jokio atsakymo, per sunkus klausimas

Fotonai tėra tik viena iš keleto bozonų - sąveikos dalelių, kurioms galioja Bose statistika - rūšių. Jie nėra tokie stebuklingi, kad nusipelnytų atskiros teorijos. Klausimas, kodėl jie neturi , tai dar nereiškia, kad neegzistuoja projekcija, kurioje jos paprastos. Tam ir reikia tiek daug dimensijų. Ir nekartojęs čia savo litanijų apie GPS - ko neužlipi ant stogo su lazeriu ir pats nepamatuoji? Matai, kažkoks profesorius neturi ką veikti ir bėgs dabar matuoti to, kas ir taip kasdien patvirtinama milijardus kartų.

Truputi gal didoka skaiciu pasirinkai. Tikejimas savo daro