Kur ritasi pasaulis? Žemės kelionė kosmose

Cia jau logiskiau skamba, tai jau kaip ir senai zinoma, kad erdveje (vakume) pilna energijos. (nors tai irgi kvailokai atrodo) Erdve kaip medziaga, ja gali istemti, susukti, suploti, be to joje pastoviai is "niekur", sstikruju tai is kazkur atsiranda ir pranyksta daleles, net gi toks garsus eksperimentas buvo - "Casimir effect" http://en.wikipedia.org/wiki/Casimir_effect Tai jei pati erdve turi energijos, tai kam dar ta tamsioji? Ar yra suskaiciuota kiek erdve turi energijos kubiniame metre del šio efekto ir jis itrauktas į skaičiavimus? O dėl tarpusavio judejimo, tai cia kaip ir netinka, nes didesniais masteliais niekas nejuda, gi erdve pleciasi, o ne objektai juda. Bet gravitacijos trauka, tai jau energija...

- na ne "tyčia", jis pašiepė tavo klaidą, nes bangos ilgis pas tave turėjo būti ne milimetrai, o nanometrai!

na dėl to nejudėjimo tai man kažkaip įtartinai skamba kad nejuda. Nes kaip suprantu visu visatos objektu atsiradimo ir egzistavimo varikliukas ir yra būtent judėjimas. Visuose materijos egzistavimo lygiuose juda, o pačiam didžiausiam pyst ir nebe . Tiesiog kabo kaip žaisliukas ant besiplečiančios eglutės? ir kokie tie objektai nejuda didesniais masteliais? galaktiku superspiečiai? Nes tos manding didžiausios žinomos materijos struktūros saveikaujančios gravitaciškai?

true, as daznai neturiu kantrybes rasyti, tai pastoviai iveliu gramatikos klaidu, nepaziurejau "n" ar "m" parasiau. My fault...

Paskaityk itus autoriaus straipsnius. tamsioji medziaga yra nevienodai pasiskirscius, bet ir veikia ne lokaliai o globaliai. Gravitacija tampa stipri jega, tik tada , kai masyvus kunai arti. pvz, menulis aplink zeme , zeme aplink saule, saules sistema apie galaktikos centra, o toliau - tolimi toliai.... gravitacija praranda reiksme. Bet kokio velnio vadinti kazkokia konstanta, kuri vercia visata plestis - juodaja energija? Jeigu nesuvoki kas tai yra tai ir palik, kaip konstanta... dabar milijardas zmoniu tiki, kad toks dalykas egzistuoja. Vis geriau nei tiketi Dievu, bet... Hey tai kur straipsnio autorius, nes diskusija pradeda vest i niekur...

Dixi, kantrynbės, nesam fizikai, o rimti žmonės dirba Tai kai atsilaisvins autorius, manau kai "dės"... Tikiuosi nesu vienintelis, kuris stengiasi nieko nerašyt čia, o laukiu įdomybių. P.S. diskusijos čia įdomesnės nei straipsnis (su visa pagarba autoriui)

Dievas iš vis nesietinas su niekuo, patys žmonės susisieja jei jiems tokia kvaila mintis ateina

Tą patį galima pasakyti apie visą astronomiją, nes eksperimentų nepadarysi nei su juodosiomis skylėmis, nei su termobranduolinėmis reakcijomis, nei su dar kokiais kitais dalykais. Bet stebėjimai kažkiek eksperimentus pakeičia

Su juodosiomis skylemis ne, bet su termobranduolinemis reakcijomis padarysi

Straipsnis apie tai, kas buvo prieš Didįjį sprogimą - ne mano, o verstas iš New Scientist. Straipsnių autorystė nurodoma prie jų, jei mano pavardės nėra, tai ir straipsnis ne mano Sutvarkyk citavimus žinutėje, nes dabar sunku suprasti, kur cituoji, o kur jau pats rašai. Plačiau atsakysiu, bet vėl nepažadu, kada tiksliai.

Kadangi Dixis sėkmingai nesutinka ir neigia Laiqualasse argumentus skiriu jam Šnobelio premiją - alaus bambalį! Jei nori atsiimti premiją rašyk AŽ, suderinsim.

Džiugu matyti, kad tokiom temom nemažai žmonių susirinkę padiskutuoti, tai ir aš norėčiau įsiterpti su savo pastebėjimais ir klausimais. Kas liečia Big Bang teoriją, tai visai suprantu Dixis kritika. Man labiausiai nesuprantamas dalykas yra pati singuliarumo (pradinio begalo didelio tankio tasko) idėja. Jeigu nebuvo erdvės iki Visatos pradžios, kaip gi galėjo apskritai egzistuoti kažkoks taškas? Galbūt tai siejama su tuo, jog 'tuščioje' erdvėje nuolat atsiranda ir išnyksta dalelės? Bet ar tikrai jos iš niekur atsiranda? Jeigu taip, tai kodėl čia ir dabar prieš akis kas nors neatsiranda, koks singuliarumas su nauja Visata? Kažkaip nelogiška šito Bing Bang praždia. Dėl Visatos plėtimosi tai gerai, yra įrodymai ir pan., bet kodėl būtinai anksčiau viskas turėjo susispausti į vieną vietą? Labai geros nuorodos buvo čia paminėtos apie Nieko sąvoką bei pačią erdvę. Mano nuomone, niekas tiesiog negali egzistuoti, nes jei jis egzistuotų, visos Visatos ir mūsų tiesiog nebūtų, nes juk daug paprasčiau būtų visiems, jei nieko nebūtų. O egzistuoja viskas dėl to, kad kitaip turbūt negali būti.

Na taip, sutinku su pastebejimais. Isskyrus paskutine pastraipa. Kaip kosmologine konstanta patvirtina reliatyvuma? Visas sitas pletimasis velniskai idomus reikalas, nes pasako daugiausiai apie realybe dideliu masteliu, bent jau kiek mes galim uzciuopti daugiau ar maziau. Ech, dar is seniau sioj temoj like klausimu, uzvertem klausimais, suprantu, mokslu daktaras, reikia atsargiai rinktis zodzius, laiko trukumas ir pan. Is dalies gerai but nezinomam ir blevyzgavot ka tik nori (pure speculation)

Neįsižeisk, Mysliau, kad kišuosi į speco reikalus, bet parašysiu, ką, beje, ir pats ko gero žinai. Ką reiškia teiginys "mažiausias fizikinis ilgis/dydis"? Reiškia ilgį/dydį, iki kurio galime matuoti šiuometinėmis fizikinėmis priemonėmis. Ar tai objektyviai mažiausias ilgis/dydis - nežinia.

Nagi, nepriimta Atvira diskusija, kiekvienas laisvai reiskia savo nuomone ir klausia ko nori. Tiesiog toki pastebejima turejau, kad teisingiau butu sakyti kad viskas prasidejo nuo singuliarumo, o ne planko ilgio dydzio. Keistas pasakymas planko ilgio dydzio visata. Siaip galvoju gal Laiqualasse tures ka pridurt, gal cia kazkokia fizika tame slypi. Nebula, kadangi pleciasi vadinasi atsukus laika viskas buvo arciau, kol galiausiai tampa viename taske. Tu gali sakyti kad viskas nesusispaudzia iki tasko, o iki kokio metro ar planko ilgio, taciau is karto ivedi nauja parametra, kuris kazkodel neleidzia to padaryti, ir tai yra sudetingesne sistema, pagal Occam skustuvo principa pirma toks teiginys atmetamas, kad ir kaip keistai skamba bet tai kad viskas buvo viename taske yra paprastesnis modelis.

Esu rašęs kitur, bet pasikartosiu. Mūsų mąstymas yra sąlygotas erdvės ir laiko kategorijų. Be jų mąstymas negalimas. Todėl singuliarumo mes negalime nei įsivaizduoti, nei aprašyti. Yra tam tikrose ratuose keliamas toks klausimas - ar mūsų mąstymas atspindi realybę ar ją sukuria (kuria prasme turėtum suprasti). Ar ne iš čia idėjų apie Visatos kompiuterinę simuliaciją ištakos?

Nematau problemos singuliarumo isivaizdavime ar aprasyme. Kokia fizika vyksta, ir kiek musu aprasymas teisingas cia jau kitas klausimas. Del mastymo tai cia grynai filosofinis klausimas. Ne megejas tokiu klausimu, na bet pasisakysiu, mastyk tu ka nori, nuo to niekas nepasikeicia (pabandyk mastyt kad tu skrendi i Andromeda greiciau uz c). Yra toks angliskas posakis "Nature doesn't care what you think" siek tiek kitokia reiksme turintis, is kurio seka kad filosofija kaip gamtos pazinimo irankis yra gana neefektyvus, mokslinis metodas yra daug geriau. Is kur kilo tokia ideja del kompiuterines simuliacijos nezinau, taciau greiciausiai ispopuliarejo po filmo "Matrix".

Va čia visiškai nesuprantu.

Tai taskas ir tiek, nieko daugiau, pvz linija ar kubas taip paciai galim aprasyt ir isivaizduot, nors realybej tokiu objektu nera.