Neseniai atrasta gigantiška supernova viršijo ankstesnius rekordus (1)
Neseniai pastebėta sprogstanti žvaigždė į astronomijos vadovėlius tikriausiai bus įrašyta kaip dviejų kosminių rekordų savininkė – tai yra pati ryškiausia ir pati tolimiausia kada nors stebėta supernova, tikina naujo tyrimo autoriai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Už 10 mlrd. šviesmečių nuo žemės esanti supernova SNLS-06D4eu yra šimtus kartų ryškesnė už tipinę sprogstančią žvaigždę. Atradimo autoriai, dirbantys projekte „Supernova Legacy Survey“ (SNLS), įsitikinę, kad jie aptiko visiškai naują žūvančių žvaigždžių rūšį, pavadiną „superšviesiomis supernovomis“.
Prieš šešerius metus ši supernova buvo pastebėta kaip blyškus ultravioletinis taškelis (nuotraukoje - centre, pažymėta rodykle). Iš pradžių mokslininkai net nežinojo, ką rado. Jos ypatingo ryškumo negalėjo paaiškinti jokios dabartinės supernovas aprašančios teorijos. Paprastai manoma, jog supernova įvyksta tuomet, kai žvaigždės branduolyje baigiasi branduolinis kuras, todėl ji staiga susitraukia ir tampa neutronine žvaigžde arba juodąja skyle, rašo nationalgeographic.com.
„Iš pradžių nė nenutuokėme kas ten buvo – nežinojome, ar tai yra supernova, ar ji yra mūsų galaktikoje, ar kokioje nors tolimoje“, - sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) astronomas D. Andrew Howellas.
„Stebėjimų duomenis paskelbiau konferencijoje ir visi buvo suglumę. Niekas neatspėjo, kad tai yra tolima supernova, nes tai reikštų, jog jos energija turėjo būti stulbinamai didelė. Galvojome, jog tai yra neįmanoma“, - sakė astronomas.
Galų gale mokslininkai sukūrė naują modelį, kuris idealiai atitiko jų stebėjimo duomenis ir paaiškino vidinius mechanizmus, veikiančius šiuose naujos klasės kosminiuose monstruose. Pagal naująjį teorinį modelį, pagrindinis superšviesių supernovų pirmtakas yra stipriomis magnetinėmis savybėmis pasižyminčios greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, vadinamos magnetarais.
„Šiai žvaigždei ypatingų savybių galėjo suteikti itin greitas sukimasis. Kai ši žvaigždė galų gale žuvo, jos besitraukiantis branduolys magnetarą galėjo įsukti kaip gigantišką lukštą. Ir ta milžiniška sukimosi energija tuomet buvo išlaisvinta“, - sakė tyrimo bendraautoris, Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) mokslininkas Danielis Kasenas.
Kai sprogo ši superšviesi supernova, Visatai dar nebuvo sukakę net 4 mlrd. metų. A. Howellas su kolegomis mano, jog tai gali būti atgarsis laikų, kuomet brandžios galaktikos, tokios, kaip mūsiškis Paukščių takas, tik pradėjo formuotis.
„Tai yra supernovų dinozaurai. Šiais laikais jos yra praktiškai išnykusios, bet ankstyvojoje Visatoje jos buvo dažnesnės. Laimei, teleskopais galime pažvelgti į praeitį ir ištirti jų fosilinę šviesą. Ateityje atlikdami daugiau tyrimų tikimės pamatyti ir daugiau tokių supernovų“, - sakė A. Howellas.
Rekordinė supernova aprašyta gruodžio 20 d. žurnalo „Astrophysical Journal“ numeryje.
Prieš šešerius metus ši supernova buvo pastebėta kaip blyškus ultravioletinis taškelis (nuotraukoje - centre, pažymėta rodykle). Iš pradžių mokslininkai net nežinojo, ką rado. Jos ypatingo ryškumo negalėjo paaiškinti jokios dabartinės supernovas aprašančios teorijos. Paprastai manoma, jog supernova įvyksta tuomet, kai žvaigždės branduolyje baigiasi branduolinis kuras, todėl ji staiga susitraukia ir tampa neutronine žvaigžde arba juodąja skyle, rašo nationalgeographic.com.
„Iš pradžių nė nenutuokėme kas ten buvo – nežinojome, ar tai yra supernova, ar ji yra mūsų galaktikoje, ar kokioje nors tolimoje“, - sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) astronomas D. Andrew Howellas.
„Stebėjimų duomenis paskelbiau konferencijoje ir visi buvo suglumę. Niekas neatspėjo, kad tai yra tolima supernova, nes tai reikštų, jog jos energija turėjo būti stulbinamai didelė. Galvojome, jog tai yra neįmanoma“, - sakė astronomas.
Galų gale mokslininkai sukūrė naują modelį, kuris idealiai atitiko jų stebėjimo duomenis ir paaiškino vidinius mechanizmus, veikiančius šiuose naujos klasės kosminiuose monstruose. Pagal naująjį teorinį modelį, pagrindinis superšviesių supernovų pirmtakas yra stipriomis magnetinėmis savybėmis pasižyminčios greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, vadinamos magnetarais.
„Šiai žvaigždei ypatingų savybių galėjo suteikti itin greitas sukimasis. Kai ši žvaigždė galų gale žuvo, jos besitraukiantis branduolys magnetarą galėjo įsukti kaip gigantišką lukštą. Ir ta milžiniška sukimosi energija tuomet buvo išlaisvinta“, - sakė tyrimo bendraautoris, Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) mokslininkas Danielis Kasenas.
Kai sprogo ši superšviesi supernova, Visatai dar nebuvo sukakę net 4 mlrd. metų. A. Howellas su kolegomis mano, jog tai gali būti atgarsis laikų, kuomet brandžios galaktikos, tokios, kaip mūsiškis Paukščių takas, tik pradėjo formuotis.
„Tai yra supernovų dinozaurai. Šiais laikais jos yra praktiškai išnykusios, bet ankstyvojoje Visatoje jos buvo dažnesnės. Laimei, teleskopais galime pažvelgti į praeitį ir ištirti jų fosilinę šviesą. Ateityje atlikdami daugiau tyrimų tikimės pamatyti ir daugiau tokių supernovų“, - sakė A. Howellas.
Rekordinė supernova aprašyta gruodžio 20 d. žurnalo „Astrophysical Journal“ numeryje.
(7)
(0)
(0)