Egzotiškų mirusių žvaigždžių viduje – krūvos vaflių (0)
Norėtumėte neutroninės žvaigždės pusryčiams? Perpjovę užgesusią tankią žvaigždę ir pažvelgę iš arti, išvystume vidinę struktūrą, primenančią vaflių krūvą. Tokia teorinė medžiagos struktūra galėtų padėti kurti stiprias medžiagas Žemėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neutroninės žvaigždės yra supernovų liekanos, kai masyvi žvaigždė suspaudžiama į vos kilometro skersmens rutulį. Neišpasakytai stipraus slėgio veikiama, medžiaga persitvarko į neįprastas konfigūracijas.
Charlesas Horowitzas su kolegomis iš Indiana'os universiteto Bloomingtone simuliavo mažesnę nei vienas atomas dėžutę neutroninės žvaigždės medžiagos, kurioje telpa dešimtys tūkstančių ankštai susiglaudusių protonų ir neutronų. Viduje dvi jėgos, tarp kurių žmogišku masteliu sąveika nevyksta – stiprioji branduolinė ir elektrostatinė, – kaunasi dėl protonų ir neutronų, suteikdamos jiems keistą konfigūraciją, vienbalsiai pavadintą „branduoliniais makaronais“.
Simuliacijose, kai neutroninė žvaigždė būdavo suspaudžiama taip, kad 3 protonams tekdavo 10 neutronų, susiformuodavo vaflius primenantis tinklelis. Šioje stadijoje temperatūra būdavo milijonus kartų aukštesnė už Saulės. Pačios vaflių struktūros bruožai būdavo vos didesni už atomo branduolį (arxiv.org/abs/1409.2551).
Neutroninių žvaigždžių vidinės struktūros supratimas pateikia nepaprastos fizikos užuominas, galinčias padėti sukurti tvirtesnes medžiagas Žemėje, panašia, kaip varnalėšos įkvėpė Velcro, ar plaukiojimo kostiumus – ryklių oda, sako Horowitzas. „Kol kas tai spekuliacijos, tačiau tai jaudina. Ar galime pasinaudoti tokiu brėžiniu įprastesnių medžiagų sukūrimui?“
Kai Kadau iš Siemens Energy Charlotte'ėje, Š. Karolinoje, su Horowitzu 2009 metais tyrinėjo neutroninių žvaigždžių struktūrą ir nuo tada šią patirtį perkėlė į energetikos pramonę. „Mes vis dar deriname medžiagas labai paprastai. Bet pažvelgus į branduolinius makaronus, struktūra visai kitokia,“ sako jis. „Galbūt galime kažko išmokti apie jos veikimą.“
Hal Hodson
New Scientist № 2990
