Aplink nežinomos kilmės žybsnius nykštukinėje planetoje Cereroje aptiktas ir mistinis rūkas. Mokslininkai teigia, kad rūkas, užfiksuotas erdvėlaiviu „Dawn“, aptinkamas tam tikrais dienos momentais. Pasak NASA, šis fenomenas leidžia daryti prielaidą, Cereros krateryje gaminama atmosfera.

Erdvėlaivis aplink Cererą skrieja nuo kovo, atskleisdamas vis ryškesnius žybsnių vaizdus, kurių kilmės mokslininkai dar nepaaiškino. Misijos vadovai nori išsiaiškinti, ar šviesas sukelia ledas, druskos ar kažkas kito.

Rūkas buvo pastebėtas aplink katerį, vadinamą Occatoru, kuriame ir yra žybsniai, vadinami Spot 5. Žybsniai užima maždaug pusę kraterio ir baigiasi ties jo kraštu.

Chrisas Russelas, pagrindinis misijos tyrėjas, apie aptiktą rūką papasakojo per NASA „Ames“ tyrimų centro susitikimą Kalifornijoje šią savaitę. Anot jo, rūko buvimas leidžia daryti prielaidą, kad žybsnius sukelia ledas.

Šiuo metu vyraujančios hipotezės yra dvi – žybsnius gali sukelti ledas arba druska, kurie atspindi Saulės šviesą. Tačiau juos taip pat galėtų sukelti vandens garai arba kriovulkanai.

Nors „Dawn“ erdvėlaivio infraraudonųjų spindulių spektrometras turi galimybę ištirti rūko sudėtį, dar nebuvo galimybės to padaryti detaliai.

Tiesa, ne vien ryškios dėmės kelia mokslininkų susidomėjimą – anot Ch.Russelo, yra ir daugiau planetos bruožų, kurie gali parodyti, kad Cerera yra unikalus Saulės sistemos kūnas. Pavyzdžiui, krateriai egzistuoja ir kitur – protoplanetoje Vestoje, o Cereros paviršiuje, panašu, yra kur kas didesnis aktyvumas, apie kurį byloja nuošliaužos ir įvairios suirusios struktūros.

„Dawn“ skrydžio metu taip pat nustatė, kad Cerera yra 4 proc. mažesnė nei buvo manyta iki šiol.

Ankstyvą rugpjūtį „Dawn“ nuo Cereros bus nutolęs vos per 1,450 tūkst. kilometrų. Tuomet turėtų išaiškėti atsakymai į mokslininkų keliamus klausimus.

Komentarai (2)