NASA atrado tikrą „Mirties žvaigždę“, kuri naikina planetą (0)
Fantastiniame filme „Žvaigždžių karai“ planetas naikinanti „Mirties žvaigždė“ vaizduojama kaip didžiulė ginkluota struktūra, o astronomai už 570 šviesmečių atrado natūralų šio naikintojo atitikmenį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai – nedidelė žvaigždė, baltoji nykštukė, traiškanti ir ardanti planetą. Šis scenarijus ateityje, ko gero, pasikartos ir mūsų Saulės sistemoje.
„To dar nematė joks žmogus. Mes stebime, kaip naikinama žvaigždės sistema“, – sakė Andrew Vanderburgas iš Harvard-Smithsonian astrofizikos centro.
Pasmerktąją planetą baltosios nykštukės apylinkėse mokslininkai aptiko analizuodami NASA „Kepler“ teleskopo duomenis. „Mirties žvaigžde“ pramintos baltosios nykštukės šviesa periodiškai, kas 4,5 valandos, pritemdavo – tai buvo aplink ją skriejančios planetos tranzito ženklas.
Toji planeta aplink žvaigždę skrieja maždaug 520 tūkst. mylių (837 tūkst. km) atstumu, o jos masė prilygsta Cererai – didžiausiam Asteroidų žiedo objektui.
Netoli jos aplink žvaigždę ratus suka ir daugiau materijos – nežymūs pritemimai fiksuoti 4,5–5 val. intervalais.
Anot astronomų, tai rodo, kad pati planeta pamažu artėja savosios žvaigždės link, o jos gravitacija plėšo ir drasko akmeninį kūną.
„Dabar mes turime šviežią įrodymą, siejantį baltųjų nykštukių užterštumą su kietą paviršių turinčių planetų sunaikinimu“, – teigė A.Vanderburgas.
Kuomet Saulės tipo žvaigždė pasiekia savo egzistencijos pabaigą, ji išsipučia į raudonąją nykštukę, o vėliau nusimeta išorinius sluoksnius. Likusį karštą Žemės dydžio branduolį – baltąją nykštukę – dažniausiai sudaro anglis ir deguonis su plonu vandenilio arba helio išoriniu sluoksniu.
Visgi kartais astronomai baltosios nykštukės šviesos spektre aptinka sunkesnių elementų, tokių kaip silicis ar geležis, ženklų. Tai keista, nes stipri baltosios nykštukės gravitacija turėtų greit įtraukti ir „paskandinti“ šiuos metalus branduolyje, kur mokslininkai jų negalėtų užfiksuoti.
Anksčiau astronomai buvo iškėlę hipotezę, kad sunkiaisiais metalais baltąsias nykštukes „užteršia“ suirusios planetos ar asteroidai, bet to įrodymų nebuvo atrasta. Dalis baltųjų nykštukių turi nuolaužų diskus, bet jų kilmė nebuvo aiški.
Šioji sistema turi viską: ir sunkiaisiais metalais užterštą baltąją nykštukę, ir nuolaužų diską, ir mažiausiai vieną stambesnį kietą objektą.
Per artimiausius milijoną metų iš viso to liks tik eilinė, nekaltai atrodanti baltoji nykštukė su kietųjų elementų priemaišomis.
