Mokslininkai: grėsmę Žemei kelia apie 1,6 tūkst. asteroidų – ką daryti? (0)
NASA mokslininkai sako, kad kosmose netoli Žemės skrieja apie 30 tūkst. dangaus kūnų, iš kurių apie 1,6 tūkst. yra potencialiai pavojingi mūsų planetai, remdamasis mokslininkų pažyma praneša „Business Insider“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas mūsų planetos susidūrimas su didžiuliu dangaus kūnu gali atverti langus pasaulio išnykimui, todėl mokslininkai stengiasi surasti būdą, kaip sunaikinti įtartinus kosmoso objektus.
Susidūrimas su labai dideliu asteroidu yra mažai tikėtinas, tačiau „Aerospace Corporation“ projektų vadovas Nahumas Melamedas sako, kad pasekmės būtų tragiškos.
N.Melamedas neseniai kalbėjo Amerikos oreivystės ir astronautikos institute Kalifornijoje. Jis sakė, kad mokslininkai bando sukurti planetos gynybą.
„Kosmose yra tūkstančiai žmogaus paliktų šiukšlių - nuo palydovų iki erdvėlaivių. Kuo daugiau jų paliksime erdvėje, tuo situacija blogės,“ - sako N.Melamedas.
Ekspertas pripažįsta, kad kosminės šiukšlės yra didelė problema, bet dar didesnė - šalia Žemės skriejantys asteroidai.
Šios kosminės olienos susiformavo prieš 4,6 mlrd. metų. Vieno didelio asteroido smūgis į Žemę gali reikšti žmonijos galą.
Toks scenarijus yra mažai tikėtinas, tačiau istorijoje jau buvo tokių atvejų, kai dangaus kūnai priartėjo prie Žemės arba netgi rėžėsi į ją, todėl mokslininkai turi atidžiai stebėti situaciją. Nuo 2015 metų spalio mokslininkai šalia mūsų planetos aptiko 875 asteroidus, iš kurių 163 buvo laikomi potencialiai pavojingais, nes jų orbitos ateityje galėtų susikirsti su Žemės.
„Mes esame tarsi šaudykloje“, - sakė N.Melamedas.
2015 metais mokslininkai šalia žemės aptiko didžiulį 1,3 tūkst. pėdų asteroidą. Jis buvo pastebėtas likus 3 sav. iki to, kai praskriejo šalia mūsų planetos. Tai per mažas laiko tarpas, kad būtų galima išvengti susidūrimo arba evakuoti milijonus žmonių.
„Pagalvokite, jeigu reikėtų per 3 sav. evakuoti Šiaurės Ameriką.“ Nors asteroidas „Great Pumpkin“ praskriejo šalia, tačiau jis privertė mokslininkus sunerimti.
Tačiau žmonija turi ir kitų prisiminimų. 2012 metais Rusijoje Čelebensko srityje asteroidas sugriovė tūkstančius namų ir sužeidė apie 1,2 tūkst. gyventojų. Dangaus kūnas susprogo labai arti Rusijos branduolinių atsargų saugyklos.
1908 metais Tunguskoje nukrito dar didesnis meteoritas, kuris išguldė 1200 kv. kilometrų miško. Laimei, žmonės tada nenukentėjo.
Teigiama, kad dinozaurai taip pat išnyko dėl asteroido kaltės.
Šiuo metu žmonija nuolat stebi situaciją. NASA reaktyvinio judėjimo laboratorija fiksuoja judesius kosmose. Visgi ji, yra per toli nuo asteroidų, kad galėtų gauti reikiamus duomenis.
Nerimą kelia ir tai, kad NASA šiuo metu neturi konkretaus planetos gynybos plano, jeigu jo netikėtai prireiktų. Tačiau agentūra su šituo klausimu jau dirba.
N.Melamedas neseniai kalbėjo Amerikos oreivystės ir astronautikos institute Kalifornijoje. Jis sakė, kad mokslininkai bando kurti planetos apsaugos programą. Jos tikslas yra suformuoti strategiją, kurios metu būtų bandoma išjudinti pavojingą dangaus kūną iš jo orbitos, tam pasitelkiant sprogmenis.
Toks būdas, kai erdvėlaivis su sprogmenimis gali išjudinti dangaus kūną, vadinamas „nebranduoliniu kinetiniu poveikiu“. Taip tikimasi juos nukreipti nuo Žemės.
Jeigu apie asteroidą žmonės sužinotų anksčiau, maždaug prieš metus, jie galėtų pasitelkti ir ganėtinai egzotiškesnį būdą - lazerinius šūvius. Žinoma, visada egzistuoja ir „branduolinis variantas“, kai asteroido sunaikinimui būtų panaudoti branduoliniai užtaisai.
Vis dėlto, tokios strategijos gali padaryti daug žalos mūsų planetai, pavyzdžiui, išmušti ją iš savo orbitos, ar nukloti asteroido nuolaužomis.
Mokslininkai nustatė, kad apsaugoti žemę branduoliniu ginklu gali būti 10 ar net 100 kartų efektyviau, nei renkantis „nebranduolinį būdą“. 2012 NASA superkompiuteris bandė apskaičiuoti tokios strategijos sėkmę. Laimei, kompiuteris parodė, kad branduolinis užtaisas galėtų išgelbėti Žemę ir be jos sunaikinimo, nors toks kelias yra vadinamas rizikingu.
N. Melamedas sako, kad svarbiausia yra žinoti, kad jau dabar reikia skirti daugiau lėšų tyrimams ir bandymams iš anksto nustatyti grėsmę.
Anksčiau ar vėliau Žemė susidurs su asteroidais. „Gal tai įvyks po milijonų metų, o gal po 15 minučių. Kol kas mes to nežinome“. - sakė ekspertas.