Didžiausias po Čeliabinsko: NASA tik dabar praneša apie meteoritą, sprogusį virš Atlanto (0)
O visai netrukus, kažkurią dieną tarp kovo 6 ir 10 d. prašvilps ir dar vienas – tik gerokai didesnis. NASA jį atrado prieš 2,5 metų, tačiau tiksliai įvertinti jo trajektorijos taip ir nesugebėjo – tam trūko laiko ir palankių aplinkybių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA praneša, kad virš Atlanto vandenyno sprogo didelis meteoritas. Jo sprogimo galia prilyginama 13 tūkst. tonų trotilo – tai yra didžiausias kosminis akmuo, Žemės atmosferoje sudegęs po 2013 m. vasarį Čeliabinską (Rusija) sudrebinusio meteorito sprogimo, per kurį buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Didžiulis ugnies kamuolys virš Atlanto sprogo šį mėnesį – ir liko beveik nepastebėtas. Meteorito sprogimas įvyko vasario 6 d., apie 16:00 val. Lietuvos laiku, už maždaug 1 000 km nuo Brazilijos krantų.
Maždaug 18 metrų skersmens ugnies kamuolys į Žemės atmosferą įskriejo maždaug 67 000 km/val. greičiu – tokia buvo prieš trejus metus sprogusio Čeliabinsko meteorito vizitinė kortelė. Anot astrofiziko Philo Plaito, jo sprogimas buvo įvertintas 500 tūkst. tonų trotilo, o tai yra 40 kartų galingiau už vasario 6 d. virš Atlanto įvykusį sprogimą.
"Sprogimo virš Atlanto būta gana nedidelio, - savo tinklaraštyje rašo P. Plaitas. – Jo nė negirdėjome. Apie jį sužinojome tik dabar, po kelių savaičių. Vis dėlto jei šis kosminis akmuo būtų sprogęs virš gyvenamos teritorijos, joje būtų išdužę langai, gyventojai būtų labai išsigandę, bet kažin, ar būtų pridaryta didesnių nuostolių."
Manoma, kad virš Atlanto sudegė maždaug 7 metrų skersmens meteoritas. Apie jį socialiniame tinkle Twitter pirmas pranešė NASA dirbantis Ronas Baalke. Mažai tikėtina, jog sprogimą kas nors matė, juolab nufilmavo. Tačiau jį užfiksavo sprogimus atmosferoje registruojanti kariškių įranga.
"Tokio galingumo sprogimų kasmet įvyksta vidutiniškai po keletą, daugelio jų niekas nemato, nes jie įvyksta negyvenamose teritorijose", - pasakoja P. Plaitas.
Tačiau baimintis reikėtų stambesnių egzempliorių. NASA seka beveik 13 tūkst. arti Žemės praskriejančių kosminių objektų. 1 607 iš jų yra vertinami kaip "grėsmę Žemei keliantys asteroidai".
"Šiuo metu neesame užregistravę jokio tiesiai į Žemę atskriejančio asteroido, - praėjusį rugsėjį sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Žemei artimų objektų stebėjimo skyriaus specialistas Paulas Chodasas. – Maža to, nė vienas iš žinomų objektų, kurie turi mikroskopinius šansus susidurti su Žeme, nesitrenks į ją bent 100 artimiausių metų."
Vienas tokių asteroidų – 2013 TX68. Jis Žemei grėsmės nekelia, tačiau gali praskrieti labai arti mūsų planetos paviršiaus. 21-52 metrų skersmens asteroidas atrastas prieš pustrečių metų, kai jis praskriejo netoli Žemės. Jis yra dvigubai didesnis už Čeliabinsko meteoritą.
Kitą kartą jis prie Žemės sugrįš... netrukus. Po kelių savaičių – laikotarpiu nuo kovo 6 d. iki kovo 10 d. Gali būti, kad šįkart jis praskries nepaprastai arti Žemės paviršiaus – vos 17 tūkst. km atstumu. Tai yra 21 kartą arčiau už Mėnulį.
Tiesa, NASA ramina, kad skaičiavimai nėra netikslūs ir tas pats asteroidas lygiai taip pat gali praskrieti labai toli Žemės – 14 mln. km atstumu.
"Tokios variacijos yra todėl, kad šio objekto trajektorija nėra tiksliai žinoma – objektą stebime pernelyg trumpai", - aiškina NASA atstovai, tikinantys, kad, šiaip ar taip, su Žeme šis asteroidas nesusidurs.
Ypač menka tikimybė, kad į Žemę jis rėšis 2017 m. rugsėjo 28 d. Tačiau tokio smūgio šansas yra vienas iš 250 mln.