Kodėl prie Žemės artėjantis asteroidas vadinamas „bombonešiu B-2“? ()
Asteroido smūgis į Žemę – vienas galimų Apokalipsės scenarijų, dažnai naudojamas fantastinėje literatūroje. Todėl kiekvieną kartą, paskelbus apie pro Žemę skriejantį dangaus kūną, didžiausi pesimistai ruošiasi Pasaulio pabaigai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Todėl kovo 8 d. prie Žemės priartėjęs 30 metrų skersmens asteroidas 2013 TX68, kuris yra daugiau nei 10 m didesnis už tą, kuris įvarė baimės Čeliabinsko gyventojams 2013 m. ir 1600 jų sužeidė, tikrai kelia pagarbią baimę.
Tad vieni asteroido keliamą pavojų lygina su atominės bombos sprogimu, o kiti jį tiesiog vadina JAV strateginio bombonešio vardu „B-2“. Ir ne tik dėl dydžio. Asteroido smūgis sukeltų tiek pat rūpesčių, kiek strateginio bombonešio ataka.
Nieko stebėtino, kad mokslininkai svarsto „kosminės gynybos“ variantus, rašo leidinys „Vzgliad“. Tik nuomonės dėl gynybos strategijos ir priemonių įvairiose šalyse skiriasi.
Nuo katastrofos neišgelbėtų ir branduolinis ginklas
Tikimybė, kad su strateginiu bombonešiu lyginamas asteroidas 2013 TX68 pataikytų į Žemę – labai maža. Nors jis priartės prie mūsų planetos ne tik kovo 8 d., bet ir 2017 m. rudenį, taip pat 2046 m. ir 2097 m.
1998 m. JAV Kongresas pavedė NASA aptikti ir užfiksuoti visus kosminius kūnus, kurie gali kelti pavojų. Pagal NASA klasifikaciją „priartėjusiais“ dangaus kūnais laikomi tie, kurie nuo Žemės skrieja per 1/3 astronominio vieneto (A.V. – tai 150 mln. km arba atstumas nuo Žemės iki Saulės).
Taigi visi, net ir patys mažiausi dangaus kūnai, priartėję arčiau nei per 50 mln. km yra stebimi mokslininkų.
2008 m. NASA pagal šią metodiką užregistravo 980 Žemei galimai grasinančių „kosminių šiukšlių“. 95 proc. iš jų buvo nustatytos aiškios trajektorijos.
Jie tarsi ir nekeltų pavojaus. Bet tuo pačiu NASA, remdamasi kosminio teleskopo WISE duomenimis, priėjo prie išvados, kad pro Žemę periodiškai praskrieja mažiausiai 4700 asteroidų, kurių dydis – daugiau nei 100 m.
Beje, astronomams pavyko tiksliai nustatyti tik 1 proc. 40 metrų ilgio asteroidų trajektorijas.
Taigi iš viso „netoli“ Žemės klajoja apie 1 mln. asteridų ir tik 9600 iš jų yra identifikuoti. Jei toks 100–150 m. „akmuo“ praskrenda pro Žemę per 0,05 A.V. atstumą (7,5 mln. km), jis iškart patenka į „pavojingų dangaus kūnų“ sąrašą. Šiuo metu sąraše – 1600 „akmenų“.
Ar 30 metrų asteroidas yra didelis?
Ir taip, ir ne. Tikimybę, kad jis įskries į Žemės atmosferą – egzistuoja. Bet kad pasieks Žemės paviršių – minimali. manoma, kad toks dangaus kūnas turėtų susprogti ar sudegti atmosferoje (Čeliabinsko atvejis).
Ko gero, labai daug kas priklauso nuo asteroido sudėties. Jei tai tik kometos likutis (iš ledo ir akmens bei geležies), tai, ko gero, turėtų sprogti nepasiekęs Žemės. Kaip Tunguskos meteoritas.
Jei dangaus kūną sudaro akmens ir geležies mišinys, tuomet reikalai rimtesni: net ir būdamas nedidelis jis gali pridaryti nemalonumų.
Teoriškai asteroidai iki 50 m skersmens Žemei nuostolių pridaro kartą į 700-800 metų. Kosmoso akmenys iki 100 m Žemėje apsilanko kartą į 3000 metų. Tačiau jų griaunamoji galia – kaip atominės bombos – nušluotų nuo paviršiaus bet kurį didmiestį: Niujorką, Maskvą, Tokiją.
1000 m dydžio nuolauža sukeltų regioninę katastrofą, o gal net ir globalią. Laimei, tai nutinka kartą į milijoną metų.
Universetoday.com. ramina žmones: dalį Žemei grasinančių asteroidų gali sunaikinti Saulė. Tačiau yra dar viena bėda – gigantiškos iki 100 km ilgio kometos, vadinamos „kentaurais“. Jos kerta Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno orbitas ir pasižymi labai neprognozuojamomis trajektorijomis.
Kuo ginsimės nuo kosminių „kentaurų“?
Žmonija jau turi technologijas, kuriomis galėtų apsiginti nuo asteroidų ir kitų kosmoso „atklydėlių“. Bet jos bus efektyvios tik vienu atveju – jei pavojus bus laiku aptiktas.
Siekiant tai padaryti, imtasi priemonių, akivaizdžiai primenančių branduolinę gynybą. NASA turi net specialią programą „Spaceguard“ (kosminis sargybinis), kuri jungia visus įmanomus kosmoso stebėjimo elementus. 2013 m. Indijos reketa-nešėja PSLV į orbitą iškėlė Kanadoje pagamintą kosminį teleskopą, kuris „kontroliuoja“ kosminę erdvę aplink Žemę. Jis vadinasi NEOSSat – Near-Earth Object Surveillance Satellite. 2016–2017 m. planuojamas dar vienos „kosminės akies“ startas. „Sentinel“ sukūrė nevyriausybinė JAV organizacija В612.
Rusija po Čeliabinsko katastrofos taip pat paskelbė, kad kuria „Kosminių pavojų ir grėsmių gynybos sistemą“.