– Kai kurie iš užsienio grįžę mokslininkai teigia, kad Lietuvoje mokslines veiklas vertinančių žmonių ratas ilgą laiką nesikeičia ir dėl to atsiranda šališkumas. Neretai nutinka, kad užsienyje lietuvių moksliniai projektai yra įvertinami geriau, nei mūsų šalyje. Ar sutinkate su tokia nuomone?

– Reikia suprasti, kad kiekviena neigiama ekspertinio vertinimo išvada yra smūgis idėjos autoriui. Kiekvienas mokslininko tyrimas jam yra beveik kaip kūdikis, tad gauti neigiamą atsakymą yra skaudu. Tas pastabas girdžiu dažnai, be tikrai nesutinku. Pirmiausiai, tiek MITA, tiek ir kitur, vertina ne vienas ekspertas, o ekspertų grupės, kuriose neretai būna ir užsieniečių.

Dažnai neigiamas išvadas gavę mokslininkai vėliau atsižvelgia į pastabas, pataiso darbus ir užsienyje būna įvertinti teigiamai.

Nematau tame problemos. Problema eskaluojama daugiausiai tų žmonių, kurie gavę neigiamus įvertinimus.

– Gal galite įvardinti keletą įdomesnių projektų, kuriuos šiuo metu kuria Lietuvos mokslininkai ar startuoliai?

– Dabar planuojamas antras lietuvių „Nanoavionics“ palydovo paleidimas ir misija į Mėnulį.

Misijos į Mėnulį idėja yra išgryninta, tik yra didelis finansavimo klausimas. Turi būti verslo interesas, nes valstybė sąlygų finansuoti projektą pati neturi.

Jei verslas ras šaltinių finansuoti skrydį, būsime pirmoji valstybė, kuri Mėnulyje išbandys augalų augimą. Principas paprastas – patikrinti, ar sėkla gali sudygti Mėnulyje. NASA Mėnulyje nori įkurti gyvenvietę, o problema yra maistas, nes maisto gabenimas yra sudėtingas.

Kadangi MITA su NASA turi sutartį, vienas išvažiavęs studentas atliko tyrimą – jam NASA suteikė dalį intelektinių teisių. Jis galėtų atlikti tyrimą Lietuvoje ir tą augalą išbandyti. Galvojama apie lietuvišką dobilo sėklą.

Labai svarbu įsitikinti, ar augalas gali išaugti. Lietuvoje dirbtines sąlygas galima sukurti, bet neaišku, ar jis išaugs Mėnulyje. Jei tai pavyktų, mes išgarsėtume pasaulyje. Mūsų privalumas, kad mokslininkai turi rezervavę vietą pakilime ir jei tik randa lėšų – skrenda. Čia tik lėšų klausimas. Tai būtų unikalu.

– Jei Lietuvai toks projektas svarbus, galbūt tam galėtume skirti valstybės finansavimą?

– Tai didelis finansavimas. Reikia suvokti, kad tikslas nėra tik paleisti palydovą į Mėnulį. Iš to turi būti gaunamos pajamos, turi būti patentuojama technologija, o vėliau, jei kažkas kitas norės siųsti, turės imti franšizę ir mums mokėti patento mokestį.

Jeigu verslas neparodys susidomėjimo, tai reiškia, kad idėja nėra patraukli. Mūsų tikslas nėra užsidėti pliusą, kad Lietuvos palydovas buvo Mėnulyje ir kad mes užauginome augalą.

Valstybės įvaizdžio prasme tai neblogai, bet pinigine prasme tai nėra tikslinga. Valstybė gal ir sugebėtų rasti finansavimą, bet norime patikrinti, ar tai įdomu verslui. Ir kol kas verslui įdomu – yra tam tikri entuziastai, kurie sutinka dėti dalį savo lėšų. Dabar vyksta diskusijos apie tai, kokiu būdu būtų skrendama, kiek tai kainuotų. Jose dalyvauja ir valstybės sektorius. Laiko dar yra, bet nėra konkretumo, nes neaiški suma.

Pats tyrimas nesunkiai apskaičiuojamas, bet sunku nuspėti, kiek skrydis kainuos. Vyksta derybos su kompanija, kuri užsiima paleidimu, dėl nuolaidos.

Yra padarytas tyrimas, kad tos srities tyrimų artimiausiu metu Mėnulyje nebus vykdoma. Kartais būna, kad ir mes, ir kiti įgyvendina panašius projektus, ir mes nublankstame prieš kitas šalis. Įvaizdžio prasme parodyti, kad mes galime įvykdyti tokį projektą, būtų labai įdomu.​

Komentarai ()