Kaip aptinkamos planetos kai jas praryja žvaigždės ()
Dauguma egzoplanetų aptinkamos įvairiais netiesioginiais būdais – per poveikį savo žvaigždėms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas iš poveikių matomas ir tada, kai planetos jau nebėra: jei planeta subyra priartėjusi per arti baltosios nykštukės, kurį laiką planetos medžiaga matoma žvaigždės spektre. Tai vadinama baltųjų nykštukių užteršimu.
Dabar gana netikėtai paaiškėjo, kad pirmas tokio užteršimo pavyzdys, taigi ir pirmasis netiesioginis egzoplanetos egzistavimo įrodymas, aptiktas dar 1917-aisiais metais.
Karnegio observatorijos archyve aptikta stiklinė plokštelė, kurioje užfiksuotas van Maaneno žvaigždės spektras; jame matyti ryškios kalcio, magnio ir geležies linijos, kurių švarios žvaigždės spektre neturėtų būti – stipri gravitacija šiuos elementus įtraukia į žvaigždės gelmes, iš kur jų spinduliuotė neprasiskverbia į paviršių.
Prie šios žvaigždės planetų kol kas neaptikta; gali būti, kad jų jau nebėra, bet greičiausiai kažką neilgai trukus pavyks aptikti, nes planetinės sistemos taip greitai (per šimtą metų) neišnyksta.
