Tokie atradimai veda astronomus iš proto: „taip tiesiog nebūna, bet pasiutusiai įdomu!“ (2)
Tai – asteroidas? Ar tai – kometa? Beuodegės byla dar tikrai nebaigta…
Buvo pastebėta keista, uolinė kometa įskriejanti į vidinę Saulės sistemą, ir ji tokia unikali, kad mokslininkai rengiasi perrašyti šių dangaus kūnų apibūdinimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak naujienų pranešimo, kometoje yra iki 1 milijono kartų mažiau vandens, nei bet kurioje kitoje užfiksuotoje kometoje, ir ji sudaryta iš kietos uolienos, kaip asteroidas, o ne iš ledo, kaip įprasta kometa. Tad, čia iš esmės yra asteroidų ir kometų mišrūnas, o astronomus tokie dalykai veža.
„Tai itin jaudina, kadangi tai gali būti dalia to, iš ko susiformavo Žemė,“ Gizmodo sakė vienas iš komandos narių, Olivier Hainaut iš Europos pietų observatorijos.
Beuodegė kometa, panašu, atlėkė iš Oorto debesies – didelio hipotetinio burbulo, supančio visą Saulės sistemą, ir tolimiausiuose pakraščiuose teikiantis priebėgą nesukaitomai daugybei ledinių kometų.
Šių Oorto debesies kometų orbitos ištęstos ir pertraukos tarp jų vizitų vidinėje Saulės sistemos dalyje trunka nuo 200 metų iki kelių tūkstantmečių, o joms artinantis prie Saulės, jų ledinis apvalkalas nyksta, palikdamas garų šleifą.
Bet šioje naujai aptiktoje kometoje, C/2014 S3, nėra pakankamai ledo uodegos formavimui.
O dar keistesnis jos spektras – nuo jos paviršiaus atsispindėjusi šviesa rodo, kad uolinio jos paviršiaus niekados nekepino Saulė, kitaip nei visų kitų žinomų asteroidų, kurių orbitos išsidėsčiusios tarp Marso ir Jupiterio.
Tad, šis daiktas tikriausiai yra ledo kometos ir uolinio asteroido hibridas, bet jis nepanašus į jokią kada nors stebėtą kometą ar asteroidą.
„Jei parodytumėte man spektrą, pasakyčiau, kad tai dar vienas kvailas asteroidas,“ sakė Hainautas. „Jei parodytumėte orbitą, sakyčiau, taip, tai standartinė ilgo periodo kometa. Bet visai nesitikėta rasti uolinį asteroidą Oorto debesies orbitoje. Taip nebūna.“
Pirmą kartą astronomai kometą užfiksavo 2014 metais PANSTARSS-S1 teleskopu Havajuose.
Po dviejų stebėjimo ir analizės metų, Hainautas ir jo komanda spėja, kad šis objektas susiformavo kažkur netoli nuo Žemės prieš ~4 mlrd metų, atsitiktinio susidūrimo buvo išsviestas į Saulės sistemos paribius, ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido „giliai užšaldytas“ Oorto debesyje. O dabar pirmą kartą grįžo atgalios.
Tas Oorto debesies šaltyje praleistas laikas nepraėjo be pėdsakų beuodegei kometai, kurią komanda vadina Manx kometa beuodegių manx kačių garbei. Šis gilus užšaldymas, panašu, saugojo ją nuo Saulės svilinančio karščio.
„Jau žinojome daugybę asteroidų, tačiau juos visus milijardus metų svilino šalimais esanti Saulė,“ sakė viena iš komandos narių, Karen Meech, pranešime spaudai. „Tai pirmasis nekeptas asteroidas, kurį stebėjome: jis buvo saugomas geriausiame šaldiklyje.“
(Atkreipkite dėmesį, kad netgi patys tyrėjai nežino, ar šį objektą vadinti asteroidu ar kometa.)
Christina Beck pranešė, kad kometos C/2014 S3 trajektorija panaši į kitų Oorto debesies kometų – vadinamųjų ilgo periodo kometų, nes jų orbitos tokios ištęstos. Vertinama, kad jos orbita trunka ~860 metų, tad kito jos pasirodymo teks luktelėti.
Dabar astronomai astronomams teks pasistengti aptikti daugiau tokių „hibridinių“ kometų, kad patikrintų savo modelius ir išsiaiškintų, ar tai iš tiesų gali būti medžiagos, iš kurios susiformavo Žemė, liekanos, ir jei taip, tai daug sužinotume apie mūsų planetos kūdikystę.
„Aptikome pirmąją uolinę kometą, ir ieškome kitų,“ sako Hainautas. „Tai, kiek jų rasime, parodys, ar didžiosios planetos klajojo po Saulės sistemą, ar augo tykiai, pernelyg nespurdėdamos.“
Pranešimas publikuotas Science Advances.
www.sciencealert.com