Fizikai – ties kapituliacijos riba: pripažino, kad net neįsivaizduoja, iš ko sudaryta Visata

Matomai reikia dar sugrįžti į „ fragmento fragmentą) – tai įvyks hierarchinis proveržis moksle

Nei tragikomiškai nei komiškai, mokslas juda pirmyn pasitelkęs geriausią žinomą įrankį žmonjos istorijoj mokslinį metodą. Šiuolaikinis mokslas kapstosi didelėl "puzle krūvoj" ir dėlioja fragmentą po fragmento kol bus sudėliotas visas aiškus paveikslas, kolkas turim daug atskiru "paveikslo gabalų" ir kartais tarpuose ju niekas nejungia, arba labai mažai "detalių jungia". O tu siūlaisi nuspėti kas yra visame "puzle paveiksle" nežiūrint į tai kad 90+% detalių dar nesudėta ir interpretacijų gali būti begalybė. Dabar apkaltink mane nemokėjimu abstarkčiai ir anlogijomis mąstyti, ar kas ten tau nįtiko

tau vertetu konkreciau savo postus rasinet pvz: "yra praktikoje pastebetos 4 saveikos, kurias kaip ir galima pademonstruot, ir visi "net arkliai" tiesiog mato, kad praktikoje jos egzistuoja kartu. o suristos itikinancios ir viska paaiskinancios teorijos kaip tai veikia - nera... o mokslinis metodas - suskaidyt smulkiau (iki 4 saveiku) ir padaryt bendra teorija siuo atveju tiesiog nepasiteisina..." kazkaip taip turetum rasinet pagal mane, o ne apie subproduktus... nemanai? kad per daug suskaide - tai cia irgi manau "kiekvienam arkliui" turetu but aisku savaime. pats mokslinis metodas cia ne prieko... jis tik metodas ir tiek. kaip ir matematika.

ir niekur aplinkui nesimėto jokio paveikslo gabaliuko iš praplėštos puzle dėžutės... Ir jei kam nors reikia kokio nors puzle rinkinio – tada jis yra paimamas ir nešamas į laboratoriją, kur jo turinys yra išpilamas ant stalo ir tada ten jo gabaliukai yra komponuojami į paveikslėlį. Taigi, aš atkakliai noriu pasakyti, jog yra puzle rinkinių sandėlys su savo vidaus elgesio taisyklėmis (t.y. hierarchiškai aukštesnis lygis, kuris katalogizuoja puzles ir t.t.), o jūs atkakliai teigiate, jog VISKAM yra tik vienas bendras puzle rinkinys ir vienas vienintelis paveikslas dėliojasi „šitaip, va ir šitaip“. Gi, sandėlys ne tik nedėlioja jokių puzle paveikslų, bet net neatidaro nė vienos dėžutės su puzle paveikslo gabaliukais. Ir jus čia galima pagirti nebent už tai, jog vis tiek bandote konstrukciškai argumentuoti.

Būtent ką tu bandai padaryti tik abstrakčiai net netiksliai katalogizuoti ir nieko daugiau, tavo JF ne daugiau nei biblioteka, arba metaduomenys apie pūzlių dėžučių pavadinimus, pati savaime (JF) ji neneša jokios informacijos ir nekuria jokio turinio. Dėl daugiamatės puzlės paveikslėlio buvo mano pirma mintis, bet kolkas norėjau supaprastinti mintį, kad esmė kūrinio turinyje, o ne jo pavadinime ir kokiam hierarchijos lygiui galima jį priskirti.

Norėtųsi tikėti, kad bus. Nors gali ir nebūti. Moksliškai ši "bendroji sąveikų fizika" vadinasi vieningojo lauko teorija arba visko teorija (angl. Unified field theory arba Theory of everything. Mokslininkai ją bando sukurti nuo Einšteino laikų. Kol kas pavyko tik iš dalies - bendromis lygtimis gali būti aprašomos visos sąveikos, išskyrus gravitacinę, tas reikalas vadinasi grand unified theory. Pagal šią neblogai, nors ir ne iki galo patikrintą teoriją elektromagnetinė, silpnoji ir stiprioji sąveikos yra viena sąveika, kurios "skilimas" į santykinai atskiras sąveikas pasireiškia tik prie žemų energijų.

jau nebepakils (ale dar atradę ir 1-100 naujų dalelių) į naują kokybinį lygį (ir čia visai nebesvarbu ar jos tai darys kartu ar pavieniui). ......................

Taip vieningo lauko teorijai matematinis pagrindimas reikalingas, bet dar labiau reikalinga tai pagrįsti eksperimentais ir savaime suprantama niekam nereikalingi kitimo būdai, nes kaip jau rašiau jie patys savaime neneša jokios naudingos informacijos, nieko nepadeda prognozuoti neleidžia numatyti kas buvo ir kas bus. Problema su vieningo lauko teorija tame, kad skirtingas jėgas perneša skirtingi bozonai, gravitacijos sąveiką perneša hipotetiniai gravitonai kurių niekas neatrado, elektromagnetinę sąveiką perneša fotonai (kai kuriais atvejais tie fotonai būna virtualūs), stipriają sąveiką gluonai, silpnają W, Z bozonai. https://en.wikipedia.org/wiki/Unified_f ... ory#Forces Ir kaip visa tai suvienyti? Niekaip tai nesuvienijama, nes tai atskiri reiškiniai 4D erdvėj, nebent kaip siūlo svetys pakilti vienu hierarchjos lygiu aukščiau ir bandyti kažką dar fundamentalesnio, nesuprantamesnio su begaliniu kiekiu hipotezių pvz stygų teoriją (nu neapsiverčia liežuvis man jos vadinti teorija, jei ten vieni spėliojimai, gal hipotezių kratinys geriau tiktu) Ir kaip visa tai patikrinti eksperimentiškai? https://lt.wikipedia.org/wiki/Styg%C5%B3_teorija. Tiesa sąkant nieko aš ten nesuprantu, išskyrus tą vaizdų paaiškinimą kaip tai galėtu veikti, kad tie objektai vienmačiai ir vibruoja kaip stygos, kiekvienas dažnis (nata) yra fundamentali dalelė, viskas daugiau nieko ten nesuprantu, kažkokia voodoo toliau. Gal jei sugebėčiau mąstyti kiap 11 matmenų būtybė suprasčiau kažką, o dabar mano smegenai neveža daugiau 5 dimensijų iš kurių dviejų dimensijų suvokimas labai abstraktus.

Tame problemos nėra, pgl. GUT visi bozonai yra skirtingi vieno ir to pačio bozono aspektai, pasireiškiantys priklausomai nuo jų energijos. Pvz., jei fotono, W ar Z bozono energija pasiekia 246 GeV, jie visi tampa vienu bozonu. prie mažesnių energijų įvyksta taip vadinamas spontaninis simetrijos pažeidimas ir tie bozonai pradeda elgtis/atrodyti skirtingai. Tai eksperimentiškai patvirtinta teorija. Lygiai taip pat galima "prijungti" stipriąją sąveiką ir gauname GUT, bet šiuo atveju susijungimo energija - 10^16 GeV, nėra kaip eksperimentiškai patvirtinti, nors netiesioginių eksperimentinių patvirtinimų yra. (žr. http://nautil.us/issue/46/balance/a-bri ... of-physics) Problema - į šį gražų vaizdą matematiškai neįsipiešia gravitacija. Gravitonai yra gravitacinių bangų kvantai, kaip fotonai - elektromagnetinių bangų. Gravitacinės bangos eksperimentiškai patvirtintos, tačiau nėra iki galo aišku, ar gravitacinės bangos gali būti kvantuotos kaip EM. Tame yra daug matematinių problemų (deja, paprastų jų paaiškinimų nėra, tik sudėtingi matematiniai, galima pasigoogle'inti gravity renormalization problem). Eksperimentiškai tiesiogia patvirtinti gravitonų egzistavimą reiktų saulės sistemos dydžio detektoriaus. (žr. https://physics.stackexchange.com/quest ... -gravitons)

Pakils ar ne, laikas parodys. Moksle skubotų išvadų daryti negalima.

Paskutiniai du sakiniai, nereikia mokinti ant pirštų manes, kaip darželinuko, jei sakai aiškiai ir konkrečiai tada būsi suprastas, jei mali aplik, apie nieką tai nieko ir nepasakai ir nėra ko suprasti. Apie tas hierarchijas net mano šuo suprastu, net nėra į ką gilintis ir taip aišku. Dabar dėstyk man kaip, kur ir kokiais atvejais termodinamika naudoja kitimo būdus. Ir dėstyk ką bendro sąveikos nešėjai turi su tavo kitimo būdais? Tik prašyčiau konkrečiai su pvz. ir taip kad mums nesuprantantiems JF būtu suprantama. Ir ką tavo hipotezių kratinyje pavadintu JF reiškia šiuolaikinės fizikos šakos, ar išvis jos ką nors reiškia, ar JF nereikalingi tokie dalykai? Nors jau pats buvau apibendrines, kad tik abstrakčiai katologuoji turinį, ne daugiau, bet gal ką parašysi be malimo apie nieką.

.........

Pataikei į dešimtuką.

Na, ši pozicija lyg ir rodo, kad yra laikomasi nuomonės, jog visi Visatos fiziniai reiškiniai yra valdomi iš kažkokios vienos centralizuotos buveinės. Ir toje buveinėje nenutraukiamu ciklu valdymą vykdo kažkoks superhyperultrakompiuterių masyvas. Gal kiek ir peršaržuoju, bet juk už lango yra XXI amžius. Gi, kitame polyje būtų savireguliacinės sistemos (realiu laiku reguliuojančios visus vyksmus Visatoje), kurių kiekviena naudoja tik tas valdymo galimybes, kurias suteiktų ir koks nors „labai eilinis XIX amžiaus mechaninis kalkuliatorius“ (gal net lankstymo „ant pirštų“ lygio). Na, neišmanau jūsų paradigmų, bet man yra labai įdomu „kur ir kokius centralizuotumo argumentus“ jūs/mokslas matote?

. Problema su tavo hipotezėm ta, kad jos ryškiai perteklinės, bet dar didesnė problema nei tai, kad nieko JF nesprendžia jokiu moksliniu problemu, nieko negalima apskaičiuoti remiantis JF, kai negalima apskaičiuoti, negalima ir prognozuoti. Taigi tavo JF nedatraukia net iki to lygio kai okamo skustuvu reikėtu atmesti JF. Dėl termodinamikos dėsniu “modifikavimo palei kb”, tai tiesiog perteklinis dalykas, tie dėsniai veikia puikiai ir labai tiksliai, be pakeitimo į kažkokius perteklinius kitimo būdus.