Šioje nuotraukoje matoma ryški plona juosta – ne koks nors „juostelės trūkumas“ ar skaitmeninis defektas – tai yra asteroidas, prabėgęs per orbitinio teleskopo „Hubble“ stebėjimo lauką, šiam fotografuojant Krabo ūką, rašo „Science Alert“.

Paprastai „Hubble“ savo objektus fotografuoja labai ilgą laiką stebėdamas tą patį dangaus tašką. Todėl, panašiai, kaip Žemėje fotografuojant objektus su ilgu išlaikymu, į kadrą netyčia gali patekti kiti objektai.

Kartais įdomesnius nuotraukose užfiksuotus objektus gali padėti identifikuoti tik specializuota programinė įranga. Pavyzdžiui, egzoplanetų medžiotojas – teleskopas TESS – taip sugeba surasti prie kitų žvaigždžių besisukančias planetas.

Tačiau būna atvejų, kai nuotraukas papuošia labai neįprasti, netikėti objektai, ir jiems atpažinti nėra nieko geriau už žmogus akį.

O šį „Hubble“ nuotraukoje nufotografuotą asteroido kelią pirmoji pastebėjo savanorė pagalbininkė Melina Thévenot, gyvenanti Vokietijoje. Ji, dalyvaudama piliečių-mokslininkų savanoriškame projekte „Zooniverse“, peržiūrinėjo šiam projektui patikėtas kosmoso nuotraukas bandydama identifikuoti asteroidų, kurie prasprūdo kitiems mokslininkams pro akis.

Pradinė šios nuotraukos nespalvota versija buvo juodai balta – joje M.Thévenot ir pastebėjo asteroido nubrėžtą juostą. Vėliau ji, pasitelkusi Hubble teleskopo RGB filtrų duomenis ją pavertė spalvota nuotrauka.

Pats asteroidas mokslininkams yra žinomas nuo 2001 metų. Astronomai jį užregistravo 2001 SE101 vardu. Tai yra vadinamasis „pagrindinės juostos“ asteroidas, apie Saulę besisukantis asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio.

NASA skaičiavimais, asteroidų, kurių skersmuo yra didesnis nei 1 kilometras, Saulės sistemoje yra iki 1,9 milijono, o smulkesnių – dar daugiau. Tačiau bendra visų jų masė sudarytų vos 4 procentus Mėnulio masės.

Dėl didelio asteroidų kiekio gali pasirodyti, kad jie turėtų vaidentis vos ne kas antroje „Hubble“ nuotraukoje, tačiau dėl milžiniško Saulės sistemos tūrio jie yra pasiskirstę labai plačiai, tarp jų tarpai yra milžiniški, o ir dydžiai kartais nepakankami, kad būtų užfiksuoti teleskopo nuotraukoje.

Vertinant iš mokslinės pusės tokios nuotraukos yra itin vertingos: žinant tikslų nuotraukos užfiksavimo laiką ir fotografavimo kryptį mokslininkai pagal tokias nuotraukas gali apskaičiuoti asteroidų praeities ir ateities trajektorijas bei greitį.

O tai savo ruožtu padės mokslininkams tobulinti asteroidų stebėjimo technologijas, kurios bus reikalingos tuomet, kai reikės užtikrinti Žemės saugumą nuo milžiniškų kosminių uolienų.

Komentarai ()