Kometos, asteroidai ir meteorai – kuo jie skiriasi ir kodėl tai tikros laiko kapsulės? ()
Mūsų Saulė ir jos planetos susiformavo prieš maždaug 4,5 milijardo metų – iš dujų ir dulkių debesies. Tačiau ne visos medžiagos tapo Saulės sistemos dalimi – tiesą sakant, įvairių likučių, pasklidusių po visą Saulės sistemą, galima rasti iki pat šių dienų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie iš šių dangaus kūnų yra pakankamai dideli, kad galėtų būti laikomi nykštukinėmis planetomis. Mažesni kūnai, kurių forma dažniausiai būna netaisyklinga, yra vadinami kometomis ir asteroidais.
Kuo kometa skiriasi nuo asteroido?
Nors kometos ir asteroidai savo dydžiu gali būti panašūs, jie yra susiformavę iš skirtingų medžiagų ir yra randami tam tikrose Saulės sistemos vietose.
Kometos yra tarsi purvinos kosminės sniego gniūžtės – jos sudarytos iš ledo, sušalusių dujų, uolienų, dulkių, o jų dydis įprastai siekia nuo kelių šimtų metrų iki keliasdešimties kilometrų skersmens.
Kometos dažniausiai yra randamos išorinėje Saulės sistemos dalyje, toli nuo Saulės, kur jas sunku pastebėti. Tačiau jų eliptinės orbitos kartais atveda šiuos dangaus kūnus prie Saulės, dėl ko kometose esantis ledas ir sušalusios dujos ima garuoti – ir tokiu būdu suformuoja uodegą.
Asteroidai yra tarsi mažytės planetos, jose randama daug tokių pačių elementų, kaip ir uolinėse planetose – įskaitant anglį ir metalus. Jų dydis gali skirtis: dauguma yra mažesni nei 10 metrų pločio, tačiau didžiausias kada nors aptiktas asteroidas Vesta yra net 530 kilometrų pločio.
Dauguma asteroidų aptinkami asteroidų žiede, esančiame tarp Marso ir Jupiterio. Nors šiame žiede yra milijonai asteroidų, jų bendra masė yra mažesnė nei Žemės palydovo Mėnulio.
Nors dauguma kometų gerokai skiriasi nuo asteroidų, mokslininkai Saulės sistemoje randa vis daugiau objektų, kurie turi abiejų šių dangaus kūnų bruožų. Pavyzdžiui, Manxo kometos turi į kometas panašias orbitas, tačiau jos neturi uodegų – o pačias kosmines klajokles sudaro uolietos medžiagos, panašiai kaip asteroidus.
Kosminės laiko kapsulės
Kometose ir asteroiduose galima rasti užuominų apie tai, kaip susiformavo Saulės sistema. Kadangi šie objektai „neužaugo“ iki tokio dydžio, kad iš jų susiformuotų planetos, nuo susiformavimo jie išliko beveik nepakitę.
Mokslininkai tyrinėja, kas sudaro kometas ir asteroidus, kad sužinotų apie molekules, kurios egzistavo prieš milijardus metų. Kai kurie net mano, kad gyvybei susiformuoti reikalingas medžiagas į Žemę atnešė būtent kometos ir asteroidai.
Kuo skiriasi meteoras, meteoroidas ir meteoritas?
Šie terminai gali supainioti daugumą žmonių. Tačiau išmokti atskirti juos būtina – ir nėra taip jau sudėtinga.
Meteoroidas yra kietas objektas, dažniausiai asteroido fragmentas, įprastai didesnis bent jau už smėlio grūdelį, tačiau mažesnis nei vieno metro pločio – ir skriejantis tarpplanetinėje kosminėje erdvėje.
Meteoroidui įskriejus į Žemės atmosferą, jis jau tampa meteoru. Skrosdamas atmosferą jis ima degti, tokiu būdu sukurdamas šviesos ruožą. Meteoras gali skrieti vienui vienas arba gali skrieti visa jų grupė – pastarasis reiškinys vadinamas meteorų lietumi. Daugumą meteorų liučių galime matyti kasmet, tuo pačiu metų laiku.
Taip yra todėl, kad koncentruoti dulkių debesys keliauja kartu su asteroidais ir kometomis, tomis pačiomis orbitomis. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį Perseidų meteorų lietaus metu Žemė keliauja pro Swifto-Tuttle kometos dulkių debesį, todėl naktiniame vasaros danguje galima pamatyti dešimtis „krentančių žvaigždžių“.
Neretai meteoras, skrosdamas Žemės atmosferą, užsidega. Dėl to kartais jį galima matyti netgi dienos metu. Taip būna dėl to, kad meteoroidas yra didesnis ir tankesnis nei įprasta.
Jei meteoras atmosferoje visiškai nesudega ir nukrenta ant žemės paviršiaus – tada jis yra vadinamas meteoritu.
