Kosmoso pasaulyje vyrauja dažna klaida: dauguma mano, kad žiedus turi tik Saturnas, tačiau tai ne tiesa. 1977 m. kovo 10 d. astronomai atrado žiedus aplink Uraną, ir tai įvyko visiškai neplanuotai.

Astronomai jau seniai įtarė, kad Uranas turi žiedus, tačiau tikrasis atradimas įvyko atsitiktinai. Trijų astronomų komanda, naudodama NASA observatoriją, stebėjo Urano atmosferą.

Jie tai darė foninės žvaigždės užtemimo metu (kai už planetos praeidavo fone esanti žvaigždė). Stebint, kaip keičiasi tos žvaigždės šviesa, kai ji praskrieja pro atmosferą, buvo bandoma gauti išsamesnės informacijos apie Urano sudėtį.

Jų nuostabai, žvaigždė pradėjo mirgėti dar prieš Uranui ją užtemdant – pilnai išnyko ir vėl pasirodė penkis kartus. Dėl to iš pradžių mokslininkai manė, kad Uranas turi penkis žiedus, tačiau atlikus daugiau stebėjimų paaiškėjo, kad iš tikrųjų jų yra 13, rašo „Live Science“.

Visas žiedų sistemos plotis yra apie 9000 km. Dauguma žiedų siauresni negu 10 km, sudaryti iš anglingų, maždaug metro dydžio uolienų. Dėl kai kurių palydovų gravitacijos yra kūnų, kurie visą laiką stovi vietoje.

Uranas yra pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu. Planeta yra tokia didžiulė, kad jos skersmenyje būtų galima išrikiuoti 4 Žemes, o iš planetos masės padaryti 14 Žemės dydžio planetų.

Planeta skrieja 19 kartų toliau nuo Saulės negu Žemė ir Saulę apskrieja per 84 metus. Pagal Urano sandaros teorinius modelius, po labai stora atmosfera slūgso 8000 km vandens, amoniako ir metano vandenynas, o po juo Žemės dydžio silikatinis branduolys.

Komentarai ()