Superdidelės juodosios skylės gali stimuliuoti intensyvų žvaigždžių gimimą jaunose galaktikose. Tokią išvadą mokslininkai pateikė po ilgalaikio kvazaro HE0450-2958 stebėjimų

Priminsime, jog kvazaru paprastai vadinamas aktyvus jaunos arba dar besikuriančios galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija (judėjimas) į juodąją skylę,  beslepiačią galaktikos centre.

Kadangi juodųjų skylių gravitacija tokia didelė, jog ji sugeria net ir šviesą, stebėti jos tiesiogiai negalima ir apie jų egzistavimą mokslininkai sprendžia tik iš netiesioginių įrodymų – dėl išorinių medžiagų sutraukimo prasidedančio jau minėto energijos spinduliavimo. Pagal jį mokslininkai ir nustatė, jog šie paslaptingi dariniai, vadinami juodosiomis skylėmis, yra visų galaktikų centruose. Ne išmintis ir mūsų gimtoji galaktika – mokslininkai jau tvirtai įrodė, jog jos centre glūdi labai didelė juodoji skylė.

Tačiau dabartiniai stebėjimai leidžia spėti, jog egzistuoja ir priešinga tapatybė – ne galaktikose esančios juodosios skylės pačios susikuria galaktikas. Tokios prielaidos gimė stebint nuo Žemės per 5 milijardus šviesmečių nutolusį kvazarą HE0450-2958. Ilgą laiką mokslininkai niekaip neaptiko jam priklausančios galaktikos. Viena iš pirmųjų hipotezių teigė, jog galaktiką nuo stebėtojų slepia kosminių dulkių debesis.

Norėdami galutinai įminti šią mįslę, mokslininkai pasitelkė du papildomus teleskopus: optiniame diapazone dirbantį VLT (Very Large Telescope) ir infraraudonųjų spindulių viduriniame diapazone veikiantį VISIR (VLT Imager and Spectrometer for mid Infrared). Šiame bangų ruože kosminės dulkės yra labai gerai matomos. Tačiau tolesni stebėjimai parodė, jog aplink kvazarą nėra jokių dulkių – vadinasi jis yra visiškai vienas.

Tai sukėlė dar daugiau klausimų – iki šiol manyta, jog kvazaras yra neatsiejama galaktikų dalis. Didesnį aiškumą įnešė netoli jo pastebėta nedidelė ir labai jauna galaktika. Astronomai joje pastebėjo didžiulį žvaigždžių formavimosi aktyvumą – vidutinį lygį viršijantį 100 kartų. Kiekvienais metais joje susiformuoja tiek naujų žvaigždžių, jog jų bendra masė apytiksliai viršija Saulės masė 350 kartų.

Jau anksčiau mokslininkai pastebėjo, jog kvazaras šios galaktikos kryptimi spinduliuoja didelės energijos dalelių srautus. Todėl dabar mokslininkai iškėlė hipotezę, jog būtent šis kvazaro spinduliavimas aktyvina žvaigždžių formavimosi procesus. Įvertinę besikuriančios galaktikos padėtį bei jos artėjimo prie vienišo kvazaro greitį, mokslininkai spėja, jog ateityje šie du kosminiai objektai susilies į bendrą visumą. Tokiu būdu susiformuos įprastinė galaktika su jos centrinėje dalyje esančiu kvazaru.

Tiesa, kol kas lieka neaišku, ar būtent tokiu principu į visas galaktikas „atkeliavo“ juodosios skylės ar tai tėra vienas iš formavimosi būdų.

Mokslininkai atradimą pristatė žurnale Astronomy & Astrophysics и The Astrophysical Journal, o darbinę straipsnio versiją galima peržiūrėti puslapyje arXiv.org (čia ir čia).

Komentarai (2)