Prieš 3 mlrd. metų Marso planetoje egzistavo nesuledėjusio vandens ežerai - tą įrodo nauji palydovo Mars Reconnaissance Orbiter užfiksuoti planetos paviršiaus vaizdai.

Tiesa, skysto vandens pėdsakų buvo aptikta jau ir anksčiau – surasti ne tik ežerų ar upių vagos, bet ir visas vandenynas. Tačiau iki šiol niekas nesitikėjo rasti įrodymų, jog šiltas, drėgnas klimatas, galintis išlaikyti vandenį Marso paviršiuje, egzistavo šiuo planetos istorijos periodu, žinomu kaip Hesperio epocha – t.y. prieš 3 milijardus metų. Vis dėlto, palydovo nuotraukose stebimas landšaftas mokslininku manymu negalėjo niekaip kitaip susiformuoti tik dėl skysto vandens telkinių poveikio.

Pagal ligšiolines hipotezes švelnus Marso klimatas turėjo baigtis dar prieš 4-3,8 milijardus metų – vėliau, tačiau dar prieš Hesperio epochą, manyta, jog planeta prarado didžiąją dalį savo atmosferos ir pavirto šalta ir sausa. Dabartiniai stebėjimai verčia atmesti šią hipotezę.

Ne daugiau kaip 3 milijardų metų senumo ežerų pėdsakai rodo, jog vanduo tyvuliavo iki 12 mylių pločio telkiniuose, pastebėtuose netoli pusiaujo esančioje lygumoje Ares Vallis. Šie dabar jau išdžiūvę ežerai mokslininkus domina kaip geros vietos ieškoti tikriausiai išnykusios mikrobinės gyvybės ženklų.

NASA Context Camera užfiksuota lygumoje Ares Vallis esančio kraterio landšaftas. Paviršinė landšafto struktūra rodo buvusių ežerų pėdsakus.

Komentarai (10)