Akis pilnai atvėrė dar vienas didžiulis pasaulio teleskopas  (0)

Nors jau keleri metai karts nuo karto pasirodo naujienų apie Didįjį binokuliarinį teleskopą (Large Binocular Telescope - LBT), sumontuotą ant Graham kalno (Mount Graham), tačiau tik dabar jis pradėjo veikti pilnu pajėgumu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pradžioje truputi istorijos. Naujos observatorijos pamatai ant Graham kalno, Arizonos valstijoje, nulieti dar 2002 metais. Po metų, 2003-iais, pastatytas pirmasis 8,4 metro skersmens veidrodis. Sekantis veidrodis sumontuotas dar po dviejų metų – 2005. Greitai buvo gautos pirmosios individualios nuotraukos iš abiejų veidrodžių atskirai. Tačiau pagal sumanymą, abi teleskopo akys turėjo veikti sinchroniškai ir kartu stebėti Visatos platybės. Tačiau bendras abiejų veidrodžių dabar galutinai suderintas ir pilnai paleistas tik dabar. Teleskopo veidrodžiai nutolę vienas nuo kito per 14,4 metro, tačiau jie veikia kaip vienas atstojamasis veidrodis. Mokslininkų teigimu, dirbdami abu kartu LBT veidrodžiai atstos vieną 11,2 m. skersmens teleskopą, o naudojant sudėtingą interferometrinę sistemą – prilygs vienam milžiniškam 22,8 m. teleskopui. Pirmojoje bendroje su abiem veidrodžiais LBT teleskopo gautoje nuotraukoje matyti NGC 2770 galaktika, nutolusi nuo Žemės per 102 milijonus šviesmečių. Teleskopas ją nufotografavo ultravioletiniame ir žalios spalvos diapazone tam, kad išskirtų aktyviai besiformuojančių žvaigždžių sritis. Vėliau tas pats regionas nufotografuotas raudonos spalvos diapazone – taip išryškėjo senesnės ir vėsesnės žvaigždės. Galutiniame variante padaryta kompozicinė nuotrauka, apjungianti abi galaktikos charakteristikas.

LBT skirtas pačių tolimiausių visatos kampelių tyrimui, nes jo suminis skvarbumas turėtų lenkti visų ligšiolinių teleskopų skvarbą. Tikimasi, kad jo „akys“ sugebės pažvelgti į 13 milijardų metų praeitį – Visatos kūdikystę. Taip pat tikimasi įžvelgti ir tirti planetas kitų žvaigždžių sistemose.

Kad jau prakalbome apie LBT, galime prisiminti ir kitus dabar veikiančius didžiausius pasaulio antžeminius teleskopus.

Pirmiausia tai 1992 m. amerikiečių Havajų salų kalnuose įrengtas 10 m. skersmens gigantas – Keko teleskopas (Keck 1). Jis žymėjo naują 10 metrų skersmens teleskopų erą – iki tol didžiausias pasaulyje teleskopas priklausė rusams, kurie 1975 m. Šiaurės Kaukaze atidarė observatoriją su 6 m. skersmens teleskopu. Tiesa, Keko teleskopas yra visai naujos kartos prietaisas. Techniškai būtų labai sudėtinga ir brangu išlieti vientisą tokio skersmens veidrodį ir dar nupoliruoti mikrono tikslumo. Todėl Keko teleskopo atveju ir kitų šiuolaikinių teleskopų veidrodžiai būna sudaryti iš atskirų segmentų ir primena bičių korius. Po keturių metų amerikiečiai paleido dar vieną Keko teleskopo brolį dvynį. Sujungti į vieną sistemą (interferometrą) Keko teleskopai draugiškai dirba stebėdami dangų dar didesne skvarba.

Panašių parametrų yra ir 2006 metais pradėjęs darbą vienas didžiausių pasaulio teleskopų – Didysis Pietų Afrikos teleskopas (Southern African Large Telescope – SALT). Teleskopo bandymai vyko jau 2005-ųjų rudenį – tuomet gautos pirmosios nuotraukos.

Prie dabartinių didžiausių pasaulio teleskopų prisijungė 10 m skersmens daugiaveidrodinis Didysis Kanarų teleskopas (GTC - Great Telescope Canary Islands), kuris įrengtas La palma saloje įsikūrusioje observatorijoje. 90 proc. jo priklauso Ispanijai, nors kaip partneriai projekte dar dalyvauja Meksika ir JAV. Šis teleskopas dalinai pradėjo veikti 2007 m. vasarą, nors visi segmentai įsijungs į darbą tik 2008 m. vasaros pradžioje.

Tuo tarpu europiečiai astronomai vis dar naudojasi VLT (Very Large Telescope) teleskopu, stovinčiu Čilėje. Jį sudaro keturi 8.2 m skersmens veidrodžiai. Keturių 8.2 m skersmens teleskopų reflektorių kompleksas, įrengtas 1998–2000 m. Cerro Paranal observatorijoje, 2600 m aukštyje (Čilė). Priklauso Europos pietinei observatorijai (ESO). Visų 4 teleskopų surenkama šviesa gali būti suvedama į vieną židinį; tuomet jie veikia kaip vienas 16.4 m skersmens teleskopas.

Visgi dabar pasaulyje lyderiaujantys 10 metrų skersmens teleskopai artimiausiais dešimtmečiais susilauks stiprios konkurencijos iš dar didesnių projektų. Kalba eina apie 30 ir 40 metrų skersmens teleskopų projektus. Apie juos mes jau esame trumpai rašę šiame straipsnyje (kai kurie jame pateiktys duomenys jau yra pasikeitę).

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)