Po Apokalipsės Žemėje – į Nojaus arką Mėnulyje  (22)

ES planuoja pradėti pirmuosius eksperimentus, kurie atvers kelią „Nojaus arkos“ statybai Mėnulyje. Ji gelbės mūsų civilizaciją po planetoje įvykusios Apokalipsės, rašo britų dienraštis „The Telegraph“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasak dienraščio, šioje „Nojaus arkoje“ – Mėnulio paviršiuje įrengtoje technologinėje saugykloje – būtų laikomi DNR ir embrionų pavyzdžiai ir visa, kas būtina gyvenimui ir civilizacijai. „Nojaus arkos“ resursais bus pasinaudota tuo atveju, jei Žemę nuniokotų susidūrimas su milžinišku asteroidu, planetą ištiktų katastrofiškai greitos klimato permainos ar kiltų branduolinis karas.

Pasak Tarptautinės Mėnulio tyrimų darbo grupės (International Lunar Exploration Working Group, ILEWG) vykdomojo direktoriaus Bernardo Foingo, ši bazė padės žemiečiams atkurti žmoniją, naudojant nuotolinio valdymo instrumentus. Pirminėje „Nojaus arkos“ versijoje bus naudojami kietieji diskai su DNR kodu, metalų gavybos iš rūdos bei žemės ūkio kultūrų auginimo instrukcijomis.

Pati „arka“ bus paslėpta saugykloje, įrengtoje nedideliame gylyje po Mėnulio paviršiumi. Saugyklą aptarnaus robotai, rašo „The Telegraph“.

Katastrofos atveju specialūs imtuvai pradės perdavinėti duomenis į Žemę, kad juos galėtų priiminėti gerai nuo išorės poveikio apsaugoti imtuvai. Jei bus sugadinti visi imtuvai, „Nojaus arka“ nuolat transliuos duomenis į Žemę tol, kol išlikę jos gyventojai pasigamins naujus imtuvus.

Pasak dienraščio, vėliau saugyklą ketinama išplėsti, kad joje būtų galima laikyti biologinius objektus – mikrobus, sporas, augalų sėklas ir gyvūnų embrionus. Planuojama, kad joje bus skirta vietos ir kultūros paminklų atvaizdams – „Nojaus arka“ šia prasme primins dabartinių muziejų saugyklas.

Per artimiausius 10 metų Europos kosminės agentūros mokslininkai pradės tikrinti, ar gyvi organizmai galėtų egzistuoti Mėnulyje įrengtose saugykloje. Jie planuoja eksperimentus su bakterijų ir augalų ekosistemomis. Tai dienraščiui sakė Europos kosminės agentūros Mėnulio ekspedicijos, kuri bus rengiama naudojant kosminį zondą „SMART-1“, mokslinis vadovas daktaras B. Foingas.

Pirmąsias gėles – tulpes arba baltažiedį vairenį (Arabidopsis thaliana), augalą, dažnai naudojamą moksliniuose tyrimuose – pavyks išauginti 2012 – 2015 m., skelbia dienraštis. Tulpės idealiai tinka šiam tikslui, nes jų svogūnėlius galima užšaldyti, pervežti dideliais atstumais, o po to išauginti beveik be papildomų maisto medžiagų. Kartu su dumbliais, dirbtine atmosfera hermetiškoje patalpoje bei chemiškai praturtintu Mėnulio gruntu jos galėtų tapti ekosistemos pagrindu.

„Ilgainiui ten teks įrengti kažką panašaus į Nojaus arką – didelį rūšių rinkinį, pristatantį mūsų biosferą“, - pridūrė daktaras Foingas.

Pirmąją eksperimentinę informacinę bazę Mėnulyje mokslininkai planuoja įrengti ne vėliau, nei 2020 metais. Ji turėtų tarnauti bent 30 metų. Visas saugyklos turinys į ją turėtų būti pristatytas iki 2035 m.

Pasak dienraščio, „Nojaus arką“ planuojama paslėpti po akmeningo grunto paviršiumi, kad ją būtų galima apsaugoti nuo staigių temperatūros svyravimų, radiacijos ir vakuumo. Vienu iš energijos šaltinių turėtų būti saulės baterijos.

Informacija saugykloje bus saugoma arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis, siųstuvai „Nojaus arką“ sujungs su 4 tūkstančiais „žemiškų saugyklų“, kuriose po katastrofos gyvi likę žmonės rastų prieglobstį, maisto ir vandens atsargų.

Nors šiuo metu nėra jokių žinių apie grėsmę Žemei keliantį asteroidą, krateriai mūsų planetoje ir Mėnulyje „patvirtina, kad susidūrimai su asteroidais Saulės sistemos istorijoje vykdavo dažnai“, teigia daktaras Foingas.

„Susidūrimas su dideliu asteroidu gali padaryti katastrofišką žalą aplinkai ir turėti fatališkų pasekmių gyvoms būtybėms. Pasak paplitusios teorijos, būtent dėl tokio susidūrimo prieš 65 milijonus metų išmirė dinozaurai“, - aiškino mokslininkas.

Daktaro Foingo teigimu pasaulio mokslininkai jau yra daug pasiekę genetinio kodo šifravimo, klonavimo ir kamieninių ląstelių tyrimų srityse. „Mėnulį tiriantys mūsų mokslininkai galės adaptuoti šias technologijas – auginti ląsteles, saugoti jas ir vykdyti eksperimentus, kad įsitikintų, kad embriologiniai tyrimai įmanomi ir Mėnulio sąlygomis“, - sakė jis dienraščiui.

„Nojaus arkos“ statybos projektas buvo aptartas vasarį Tarptautiniame kosmoso universitete (ISU) Strasbūre (Prancūzija) surengtame simpoziume „Kosminiai globalių Žemės problemų sprendimai“, rašo „The Telegraph“.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (22)