Plejadės žvaigždžių sankaupoje gimsta naujos planetos
(4)
Kalifornijos universiteto Los Andželo mieste mokslininkai pranešė, jog Plejadės spiečiuje pastebėti unikalūs procesai – ten gali vykti planetų formavimasis tokiu pat principu, kaip ir mūsų gimtosios Žemės susidarymas. Ar tikrai šie procesai identiški, pasakyti sudėtinga, bet kad jie yra unikalūs – beveik neabejotina.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Plejadės sietynas (dar koduojamas M45) – ryškus padrikasis spiečius Tauro žvaigždyne. Jis ypatingas vien jau tuo, jog yra Žemei artimiausias žvaigždžių spiečius, nutolęs nuo Saulės per 370-420 šviesmečius. Spiečiaus skersmuo – keliasdešimt šviesmečių. Iš viso spiečiuje gali būti 300-500 (kai kuriais vertinimais 1400) žvaigždžių, iš kurių 6-9 nuolat matomos plika akimi.
Plejados – labai jaunas (apie kelis šimtus milijonų metų – palyginimui Saulės sistemos amžius 4.5 milijardų metų) ir nespėjęs išsisklaidyti spiečius. Jame gausu baltųjų milžinių ir raudonųjų nykštukių. Tarp spiečiaus žvaigždžių matomas tarsi apyskaidris atspindžio ūkas.
Viena iš šio sietyno žvaigždžių HD 23514, priklausanti nedidelei žvaigždžių grupelei, vadinamai septyniomis seserimis, apsupta dideliu dulkių kiekiu. Astronomų nuomone tai didžiulio besiformuojančių planetų susidūrimo rezultatas. Panašūs susidūrimai galėjo įvykti ir Saulės sistemoje. Tarkime, nemažai specialistų mano, jog Mėnulis susiformavo Marsui susidūrus su Žeme. Tad savaime suprantama, jog tokių procesų stebėjimas labai įdomus astronomams – jie gali padėti suprasti ir mūsų sistemos formavimosi ypatumus.