Mažiausia planeta, skriejanti aplink žvaigždę ne Saulės sistemoje, gali būti mažesnė, nei iš pradžių manyta. Naujas tyrimas leidžia manyti, kad uolėto dangaus kūno svoris prilygsta 1,4 Žemės masės – tai mažiau nei pusė pradinio apskaičiavimo metu gauto svorio. Sekančius kelis mėnesius vyksiantys stebėjimai padės įvertinti, ar šis skaičiavimas teisingas, rašo www.newscientist.com.

Daugelis žinomų už Saulės sistemos ribų esančių planetų yra milžiniški dujų kūnai, kurių masė šimtą kartų viršija Žemės masę.

Tačiau 2008 m. astronomai atrado naują planetą. Pagal apskaičiavimus jos svoris prilygsta trims Žemės masėms. Buvo manoma, kad planeta, pavadinta MOA-2007-BLG-192Lb, turi mažiausią masę iš visų žinomų už Saulės sistemos ribų esančių planetų, neskaitant vienos mažytės planetos, kuri sukasi aplink mirusią žvaigždę, vadinamą pulsaru.

Planeta buvo rasta, naudojant gravitacinių lęšių technologiją (ang. microlensing), pagal kurią dvi žvaigždės atsiduria viena prieš kitą tiesioje linijoje su Žeme. Fone esančios žvaigždės skleidžiama šviesa dėl gravitacijos tampa išlenkta ir šio įvykio metu yra stipresnė keletą dienų arba savaičių. Tačiau jei aplink arčiau esančią žvaigždę skrieja planeta, šios planetos sunkio jėga gali keletui valandų dar labiau sustiprinti fone esančios žvaigždės skleidžiamą šviesą.

Šių įvykių analizė trunka ilgai, kadangi yra labai daug kintamųjų, į kuriuos būtina atsižvelgti, įskaitant planetos ir žvaigždės dydį, atstumą tarp jų bei atstumą iki Žemės. Iš pradžių mokslininkai manė, kad pagrindinė žvaigždė yra rudoji nykštukė – per daug mažas objektas, kad jame vyktų branduolinė sintezė, kuri paprastai vyksta žvaigždėse. Todėl buvo manoma, kad MOA-2007-BLG-192-L b svoris prilygsta 3,3 Žemės masės.

Tačiau praėjusią savaitę mokslininkų darbo grupei vadovaujantis Jean-Philippe Beaulieu Karališkosios astronomijos bendrijos susirinkime Londone pranešė, kad naujausi stebėjimai leidžia manyti, kad pagrindinė žvaigždė iš tikrųjų yra sunkesnė, nei buvo manyta – ji yra raudonoji nykštukė. Tai leidžia manyti, kad šalia jos esanti planeta sveria tik 1,4 Žemės masės. Pagal dydį ji yra tarsi mūsų gimtosios planetos dvynė, savo mase ji panašesnė į Žemę nei visos kitos žinomos planetos, išskyrus Venerą.

Su šia mokslininkų grupe nedirbantis Scottas Gaudis iš Ohajo valstybinio universiteto Kolumbe teigia, kad naujieji matavimai „suteikia daug tikslesnį“ planetos masės ir žvaigždės, aplink kurią ji sukasi, apskaičiavimą.

„Šie rezultatai yra svarbūs, kadangi tai mažiausiai sverianti iki šiol atrasta planeta ir jos svoris nepaprastai panašus į Žemės“, – teigia jis. „Akivaizdu, kad rasti Žemės masės planetą yra vienas iš svarbiausių tikslų, tiriant už Saulės sistemos ribų esančias planetas. Dabar mes labai priartėjome šio tikslo.“

Komentarai (7)