Eilinė tolima ir didelė egzoplaneta būtų buvusi jau beveik įprastiniu astronomu atradimu, jei ne vienas išskirtinis jos bruožas – ypatingai ekstremali temperatūrų kaita skirtingais metų sezonais. Planetos keistenybes tyrinėjo Greg Laughlin kartu su kolegomis iš Kalifornijos universiteto (UC Santa Cruz).

Jeigu mūsų gimtosios planetos atveju sezonų kaitą lemia nedidelis Žemės pasvyrimo kampas ir orbitos plokštuma, o pats atstumas nuo Žemės iki Saulės kinta nedaug, tai audringą HD 80606b temperatūrų kaitą nulemia būtent orbitos ištęstumas.

Jeigu šis gigantas skristų Saulės sistemoje, tai labiausiai nutolusiame taške nuo žvaigždės jis išsidėstytų maždaug tarp Veneros ir Žemės, o artimiausiame taške priartėtų prie Saulės arčiau nei Merkurijus. Tuo pačiu žvaigždės spinduliavimo srautas, tenkantis egzoplanetai, dėl orbitos ištęstumo keičiasi 828 kartus.

Astronomų teigimu, įvykiai, vykstantys planetos dienos pusėje, kuomet ji yra arčiausiai žvaigždės, primena savotišką „sprogimą“ – staigus spinduliavimo srauto padidėjimas labai greitai įkaitina planetos atmosferą, dėl ko formuojasi didžiuliai vėjo srautai, judantys link naktinės planetos pusės. Vėjo greitis vietomis siekia 4,8 km/s.

Tuo pačiu planeta sukasi aplink savo ašį ir visas šis procesų derinys suformuoja įspūdingus štormus, kurie palaipsniui rimsta planetai tolstant nuo žvaigždės.

Galima lengvai nuspėti, jog tokios sąlygos visiškai nepalankios mums įprastinei ir galbūt apskritai bet kokiai gyvybei. Be to, ši planeta nepanaši į Žemę ir pagal kitus parametrus – pavyzdžiui, šios dujinės planetos masė yra 4 kartus didesnė už Jupiterio.

Detalus straipsnis apie atradimą publikuotas žurnale Nature.

Komentarai (4)