Žemės atmosferoje aptiktos už Saulę senesnės dalelės  (4)

Originalus mokslinis eksperimentas, kurio metu buvo pargabentos kometos dalelės iš žemės stratosferos, iškėlė daug įdomių klausimų. Ištyrus daleles nustatyta, jog dalis pavyzdžių, surinktų per 2003 metų eksperimentinį NASA lėktuvo skrydį, yra senesni nei kad pati Saulės sistema.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pavyzdžiai buvo surinkti 2003 metų balandį aukštuminiu NASA tyrinėjimų lėktuvu – tuoj po to, kai pro Žemę praskrido dulkėta 26P/ Grigg-Skjellerup kometa. Lėktuvas pakilo į 20 km. aukštį ir kelių valandų laikotarpiu skraidė po viršutinius troposferos sluoksnius. Jo išorėje pritvirtintos specialios plastikinės „lėkštelės“, padengtos skysta alyva – štai ant jų ir prikibo kelyje sutiktos dalelės. Iki tol dar niekas nebandė šitokiu būdu surinkti mėginių. Ekspedicija ne tik sėkmingai pavyko, bet dalelių tyrimai sukėlė daug klausimų. Pirmiausia paaiškėjo, jog dalis surinktų dalelių tikrai priklausė kometai. Tačiau keli mėginiai pasirodė absoliučiai unikalūs – jų cheminė analizė parodė, jog tai galėtų būti pirminio dujinio ūko, iš kurio gimė Saulės sistema, dalelės. Dar vienas mėginys labai panašus į supernovos sprogimo metu susidariusias daleles. Šios dalelės tarsi patvirtina teoriją, teigiančią, kad mūsų Saulės sistema susiformavo iš sprogusios senesnės žvaigždės.

Įdomiausia tai, jog izotopinė šių tarpplanetinių dulkių analizė, parodė, jog jų amžius yra didesnis nei 4,5 milijardų – pagal dabartinį astronomijos mokslą, mūsų Saulei yra būtent tiek metų.

Ar realu, jog tarpžvaigždinės dulkių dalelės galėjo tiek laiko išlikti kosmose be pakitimų? Juk gimstant ar mirštant žvaigždėms veikia didžiulės jėgos ir paprastai dalelės sunaikinamos smūginių bangų.

Vis dėlto mokslininkas Henner Busemann pažymi, jog „kometos tokioms dalelėms yra tarsi šaldytuvai – šie kosminiai kūnai sugeba išsaugoti seniausias daleles nepakeisdamos jų pirmapradžių savybių“.

Žinoma, mokslininkai ieško ir daugiau panašaus amžiaus ir požymių dalelių, tačiau kol kas nieko panašaus nerado. Tad vienas iš svarbiausių klausimų, kodėl tarp visų mėginių surasta nedidelis kiekis senovinių dalelių?

„Visa tai truputį glumina,“ sako Vašingtono universiteto mokslininkas Donald Brownlee. „Galbūt taip yra todėl, kad kometa formavosi skirtingu laiku ir iš skirtingų medžiagų, arba tiesiog senovinės dulkės buvo sunaikintos lėktuvui surenkant mėginius.“

„Tai paslaptis“, - pridėjo Brownlee. „Bet tai verčia mokslą judėti pirmyn.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: