Neįtikėtina, bet tiesa: ištyrę 10 000 metų senumo žmogaus palaikus, rado šiandien gyvenantį jo palikuonį (1)
Prieš ketverius metus į pensiją išėjęs istorijos mokytojas Adrianas Targettas iš Somerseto įžengė į vietinę naujienų agentūrą – ir nustebo pamatęs į jį žvelgiantį pažįstamą veidą. Tas veidas, pasirodęs kelių laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, iš tiesų priklausė jo tolimam giminaičiui – tik mokytoją ir vadinamąjį Čederio žmogų skiria maždaug 10 000 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Senovinė DNR, išskirta iš Čederio žmogaus – mezolito laikų skeleto, aptikto 1903 m. Gofo urve Čederio tarpeklyje Somersete – padėjo muziejaus mokslininkams sudaryti vieno seniausių Didžiosios Britanijos šiuolaikinių žmonių portretą. Šis atradimas sutampa su daugeliu kitų visoje Europoje aptiktų mezolitinių žmonių palaikų.
Čederio žmogus yra seniausias Jungtinėje Karalystėje aptiktas pilnas skeletas ir jau seniai vadinamas pirmuoju šiuolaikiniu britų salų gyventoju, gyvenusiu apie 7150 m.pr.m.e. Jo palaikai saugomi Londono gamtos istorijos muziejuje, Žmogaus evoliucijos galerijoje.
„Čederio žmogus“ savo pravardę pelnė ne dėl sąsajų su sūriu (pats sūris kaip produktas, tikėtina, buvo pradėtas gaminti tik maždaug po 3000 metų nuo jo mirties), bet dėl to, kad buvo rastas Čederio tarpeklyje Somersete, Anglijoje (tačiau būtent iš čia kilęs ir Čederio sūris).
Maždaug prieš 25 metus, atlikę nuostabų DNR detektyvinį darbą ir pasitelkę genetinį mėginį, paimtą iš vieno iš Čederio žmogaus krūminių dantų ertmės, mokslininkai sugebėjo nustatyti, kad 62 metų J.Targettas yra tiesioginis Čederio žmogaus palikuonis.
Branduolio DNR analizė rodo, kad Čederio žmogus buvo tipiškas to meto Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų populiacijos atstovas, netoleravęs laktozės, tikriausiai turėjęs šviesias akis (greičiausiai žalios spalvos, bet galbūt mėlynos ar rusvos), tamsiai rudus arba juodus plaukus ir tamsiai rudą arba tamsiai juodą odą – nors negalima atmesti ir tarpinės odos spalvos.
Egzistuoja keletas genetinių variantų, susijusių su sumažėjusia pigmentacija, kuri šiuo metu yra labai paplitusi Europos populiacijose. Tačiau Čederio žmogus turėjo visų šių genų „protėvių“ versijas – o tai reiškia, kad jis turėjo tamsiai rudą arba juodą odos spalvą.
Šiemet Čederio žmogus vėl šmėkščiojo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, nes naujas jo DNR tyrimas, atliktas pasitelkus pažangiausias technologijas, leido mokslininkams atkurti jo veido bruožų, odos ir akių spalvos bei plaukų struktūrą.
Didžiausia staigmena – nustatyta, kad šis senovės britas turėjo tamsią arba juodą odą ir ryškiai mėlynas akis. (Pagal ankstesnę rekonstrukciją, atliktą prieš atliekant išsamius genetinės sekos nustatymo tyrimus, buvo manoma, kad jo veidas buvo baltas, akys rudos, o išvaizda – „karikatūriškai“ urvinio žmogaus.)
Tačiau niekas nepagalvojo apie tai pasakyti M.Targettui – ir nepakvietė jo į Gamtos istorijos muziejuje įvykusį naujos jo protėvio rekonstrukcijos pristatymą.
„Dabar jaučiuosi šiek tiek labiau multikultūrinis, – juokiasi jis. – Ir tikrai matau, kad yra šeimyninių panašumų. Ta nosis panaši į mano. Ir mes abu turime tas mėlynas akis“.
1997 m. atlikta pirminė mokslinė analizė, skirta televizijos serialui apie archeologinius radinius Somersete, atskleidė, kad J.Targetto giminės linija Čederio tarpeklio apylinkėse išliko maždaug devynis tūkstantmečius, o genai perduodami iš motinos dukrai per vadinamąją mitochondrinę DNR, kuri paveldima iš kiaušinėlio.
Paprasčiau tariant, Adrianas Targettas ir Čederio žmogus turi bendrą pramotę.
Anksčiau manyta, kad maždaug prieš 40 000 metų žmonių odos atspalvis buvo pašviesėjęs – nes populiacijos migravo į šiaurę nuo atšiaurių Afrikos saulės spindulių, kur tamsesnė oda atliko apsauginę funkciją.
Mažiau saulėtose platumose šviesesnė oda būtų suteikusi evoliucinį pranašumą, nes ji sugeria daugiau saulės spindulių, kurie reikalingi vitamino D – maistinės medžiagos, gyvybiškai svarbios norint išvengti negalią sukeliančių ligų – pavyzdžiui rachito. Vėliau, kai medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo būdą pakeitė žemdirbystė ir bendruomenės valgė mažiau mėsos, subproduktų ir riebios žuvies (vitamino D šaltinio) šviesesnė oda suteikė dar didesnį pranašumą ir paspartino atitinkamų genų plitimą.
Tačiau Čederio žmogaus veido spalva sutampa su naujesniais tyrimais, kurie, pasak Harvardo universiteto genetikų, rodo, kad genai, susiję su šviesesne oda, pradėjo plisti tik maždaug prieš 8500 metų. Jie teigia, kad per 3000 metų tamsiaodžiai medžiotojai-rinkėjai – tokie kaip J.Targetto protėviai – susimaišė su ankstyvaisiais žemdirbiais, kurie migravo iš Artimųjų Rytų ir turėjo du šviesios odos genus (žinomus kaip SLC24A5 ir SLC45A2).
Nenuostabu, kad Čederio tarpeklis (angl. Cheddar Gorge) išlieka svarbiausia paleolito laikotarpio žmonių palaikų radimviete Britanijoje.
Sąsajų su Čederio žmogumi turi ne tik Adrianas Targettas – iš tiesų daugeliui šiuolaikinių britų tikrasis Čederio žmogaus veidas siūlo unikaliai artimą DNR susidūrimą su jų praeitimi. Apie 10 proc. šiuolaikiniai britų protėviai yra kilę iš Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų populiacijos, kuriai priklausė ir Čederio žmogus.
Parengta pagal „The Archeologist“.
