Katės yra pagarsėjusios savo uždaru ir sunkiai perprantamu charakteriu. Tačiau su jomis susikalbėti visgi įmanoma – tik reikia žinoti, kaip.

Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų susikalbėti su katėmis nėra taip jau sudėtinga – viskas, ką reikia padaryti, tai nusišypsoti. Tiesa, ne žmonėms įprastu būtu. Vietoje iššieptų dantų susiaurinkite akis ir lėtai mirksėkite.

2020 m. paskelbtame tyrime mokslininkai stebėjo kačių ir žmonių sąveiką ir patvirtino, kad šis lėto mirksėjimo veiksmas verčia kates prieiti prie žmogaus ir būti meilesnioms.

„Man, kaip žmogui, kuris ir studijavo gyvūnų elgseną, ir yra kačių šeimininkas, labai smagu, kad pavyko įrodyti, jog katės ir žmonės gali taip bendrauti“, – paskelbus tyrimo rezultatus aiškino Sasekso universiteto Jungtinėje Karalystėje psichologė Karen McComb.

Jei bent kiek laiko praleidote šalia kačių, tikriausiai matėte jų „iš dalies užmerktų akių“ veido išraišką, kurią lydi lėtas mirksėjimas. Tai paprastai pasireiškia, kai katė yra atsipalaidavusi ir patenkinta. Ši išraiška interpretuojama kaip savotiška katės šypsena, rašo „Science Alert“.

Taigi tyrime psichologų komanda suplanavo du eksperimentus, siekdama nustatyti, ar katės elgiasi skirtingai lėtai mirksinčių žmonių atžvilgiu.

Pirmojo eksperimento metu šeimininkai lėtai mirktelėjo 21 katei iš 14 skirtingų namų ūkių. Kai katė buvo įsitaisiusi vienoje namų aplinkos vietoje, šeimininkams buvo nurodyta sėdėti maždaug metro atstumu ir lėtai mirksėti, kai katė žiūrėjo į juos.

Kameros fiksavo ir šeimininko, ir katės veidą, o rezultatai buvo lyginami su tuo, kaip katės mirksi, kai su jomis nebendrauja žmonės.

Rezultatai parodė, kad katės yra labiau linkusios lėtai mirksėti savo šeimininkams po to, kai šie lėtai mirksėjo joms, palyginti su sąlyga, kai iš viso nebuvo bendraujama.

Antrajame eksperimente dalyvavo 24 katės iš aštuonių skirtingų namų ūkių. Šį kartą mirksėjo ne šeimininkai, o tyrėjai, kurie prieš tai neturėjo jokio kontakto su katėmis. Kontrolei buvo užfiksuota, kaip katės reaguoja į nemirksėjimo sąlygą, kai žmonės žiūrėjo į kates nemirksėdami.

Tyrėjai atliko tą patį lėto mirksėjimo procesą, kaip ir pirmajame eksperimente, pridėdami ištiestą ranką į katę. Jie nustatė, kad katės ne tik dažniau mirktelėdavo atgal, bet ir dažniau priartėdavo prie žmogaus rankos po to, kai šis mirktelėdavo.

„Šis tyrimas yra pirmasis, kuriame eksperimentiškai ištirtas lėto mirksėjimo vaidmuo katės ir žmogaus bendravime“, – sakė mokslininkai.

Anot jų, toks bendravimas yra puikus būdas sustiprinti ryšį su katėmis. Pabandykite susiaurinti į jas akis, kaip tai darytumėte atsipalaidavę šypsodamiesi, o po to porai sekundžių užmerkite akis.

Taip pat katės atkartoja žmonių, su kuriais gyvena, asmenybės bruožus – tai gali būti susiję su tuo, kodėl atrodo, kad katės supranta, kai jų žmonės yra liūdni. Jos taip pat gali atpažinti savo vardus (nors dažniausiai nusprendžia jų nepaisyti).

Sunku pasakyti, kodėl katės taip lėtai žvilgčioja į žmones. Manoma, kad taip katės gali signalizuoti apie gerus ketinimus, nes manoma, kad katės nepertraukiamą žvilgsnį supranta kaip grėsmingą.

Tačiau taip pat gali būti, kad katės išvystė šią išraišką, nes žmonės į ją reaguoja teigiamai.

Komentarai ()