Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau pranešimų apie orkų užpultus laivus. Panašu, kad šie žinduoliai koordinuotai puldinėja jachtas ar žvejybines valtis bandydami jas apversti. Dabar mokslininkai palygino šių žudikių smegenis su žmonių smegenimis – ir pamatė daugybę panašumų, praneša „Business Insider“.

Pranešimai apie agresyvius susidūrimus su orkomis prie Pirėnų pakrantės prasidėjo 2020 m. gegužę ir vis dažnėja. Atrodo, kad išpuoliai daugiausia nukreipti prieš burlaivius ir vyksta pagal aiškų modelį: orkos smogia, o paskui, sėkmingai sustabdžiusios laivą, praranda susidomėjimą.

Gegužės mėn. pradžioje orkos užpuolė ir nuskandino trečią laivą prie Iberijos pakrantės. Ekspertai mano, kad jų elgesį kopijuoja ir likusi populiacijos dalis, rašė „Live Science“.

Nors orkos priklauso delfininių žinduolių šeimai, dėl savo dydžio ir žiaurumo jos pelnė „banginių žudikų“ pravardę.

Šių žinduolių bijo net didieji baltieji rykliai. Orkos ryklius medžioja dėl to, kad pastarųjų kepenys yra turtingas mitybos šaltinis, rašo „The Guardian“.

Yra žinoma, kad orkos medžioja beveik viską, kas yra vandenyje, įskaitant mėlynuosius banginius. Jos gali plaukti iki 50 km per valandą greičiu ir turi aštrius dantis, kuriais sudrasko grobį, tačiau pavojingiausias jų ginklas yra smegenys.

Orkos ir žmogaus smegenys labai panašios

Orkos smegenys yra penkis kartus didesnės už žmogaus smegenis, tačiau jos turi daugybę tų pačių struktūrų kaip ir mūsų smegenys.

Pavyzdžiui, orkos turi labai išvystytą smegenų dalį, kuri suteikia joms savimonę, socialinių santykių supratimą ir empatiją. Šie išlavinti įgūdžiai praverčia medžioklės taktikoje, rašo „Business Insider“.

Orkų būriuose gali būti nuo 5 iki 30 orkų, tačiau būriai gali susiburti į dar didesnes grupes didelei medžioklei, kaip 2021 m., kai 80 orkų nugalėjo 59 metrų ilgio mėlynąjį banginį.

Šio įvykio vaizdo įraše matyti, kaip orkos išstūmė banginį į paviršių, o tada paeiliui daužė banginį kūnu ir apvertė jį pilvu į viršų, kad jis negalėtų kvėpuoti. Medžioklė truko daugiau nei tris valandas.

Kiekvienas būrys turi savo unikalius medžioklės būdus, kurie nukreipti į silpnąsias grobio vietas. Pavyzdžiui, Antarktidos ruoniai yra visiškai kitoks grobis nei mėlynieji banginiai.

Ruoniai gali pasprukti nuo orkų ir prisiglausti ant ledo lyčių, tačiau ir čia jie ilgai saugūs nebūna.

Orkos gali sukelti audringas bangas, kurios sudaužo ledų sangrūdas, ir ruoniai patenka tiesiai į jų laukiančius nasrus. Orkos yra viena iš nedaugelio kitų būtybių, be žmonių, išvysčiusių tokio lygio sudėtingą elgseną.

Echolokacijos meistrės

Tačiau ne tik orkų panašumas į žmones daro jas tokias pavojingas. Jų skirtumai taip pat lemia, kad jos yra jūrų plėšrūnų viršūnėje.

Ypač stebina jų smegenų gebėjimas aptikti ir apdoroti garsą.

Garsas vandenyje sklinda keturis kartus greičiau nei ore, o orkos tuo naudojasi siųsdamos impulsus, spragtelėjimus ir švilpimus, kaip kad radaras nuskaitytų aplinką – šis gebėjimas vadinamas echolokacija.

„Orkos labai gerai nustato garso kryptį“, – „Business Insider“ sakė Lori Marino, „The Whale Sanctuary Project“ įkūrėja ir prezidentė, neuromokslininkė, tyrinėjanti banginių intelektą.

Echolokaciją orkos naudoja ne tik bendraudamos tarpusavyje ir aptikdamos kliūtis, bet ir medžiodamos grobį ir net taikydamos į konkrečius grobio organus.

Orkų smegenys yra labai, labai raukšlėtos

Dauguma žinduolių turi tokią pačią pagrindinę smegenų struktūrą: raukšlėtą pilkosios medžiagos išorę, kurioje visos nervų galūnėlės perduoda viena kitai pranešimus. Po paviršiumi yra baltoji medžiaga, kuri tarsi kabeliai jungia nervų galūnes skirtingose smegenų dalyse.

Paprastai kuo didesnės gyvūno smegenys, tuo daugiau baltosios medžiagos reikia, kad hipotetiškai būtų galima sujungti visas nervų galūnes. Tačiau banginiai, įskaitant orkas, šios taisyklės nesilaiko.

Vietoj to jie išvystė itin raukšlėtą smegenų žievę su krūva papildomos pilkosios medžiagos.

Orkos turi raukšlėčiausias smegenis iš visų gyvūnų ir net žmonių. Smegenų paviršiuje esančios raukšlės priartina nervų galūnėles viena prie kitos, todėl pranešimams perduoti reikia mažiau laiko ir energijos.

Dėl tokio greito nervinio ryšio orkos gali užregistruoti, apdoroti ir reaguoti į garsus greičiau nei beveik bet kuris kitas vandenyno gyvūnas. Kitaip tariant, jos greitai mąsto ir greitai valdo savo pelekus.

Dėl orkų taktinio komandinio darbo, itin jautrios echolokacijos ir bendro intelekto jų grobiui išsigelbėti beveik neįmanoma.

Komentarai ()