Pasaulis katės akimis. Kaip iš tikrųjų veikia mūsų augintinių regėjimas (Video) ()
Veterinarijos gydytojas paaiškino, koks yra unikalus šių gyvūnų regėjimas ir ar katės gali matyti dalykus, kurių nemato žmonės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasaulis katės akimis. Kaip iš tikrųjų veikia mūsų augintinių regėjimas?
Didelės laukinės katės, tokios kaip gepardai, tikrai turi nepriekaištingą regėjimą, o tai leidžia joms pastebėti grobį savanos toliuose. Tačiau naminės katės, deja, neturi tokio gero regėjimo, rašo „Inverse“.
Dar 2013 metais menininkas Nickolay Lamm pasaulį vizualizavo kačių akimis. Tarp savybių galime paminėti išplėstą periferiją ir patobulintą naktinį matymą. Tačiau ne mažiau nuostabus pasirodė ir mūsų augintinių spalvų suvokimas. Menininko panoraminių peizažų vaizdas išsilieja ir įgauna dykumos paletę.
Veterinaras kardiologas ir „Cornell Feline“ sveikatos centro direktorius Bruce'as Kornreichas papasakojo apie tai, kaip mūsų katės iš tikrųjų mato pasaulį. Mokslininko teigimu, mūsų augintiniai gerai skiria mėlyną ir geltoną spalvą, tačiau turi problemų su žalios ir raudonos spalvos suvokimu.
Kornreichas pabrėžia ne tai, kad katės mato tik šias dvi spalvas, o tai, kad jos geriau atpažįsta šių spalvų niuansus nei kitų.
Mėlyna ir violetinė yra viename spektro gale su trumpesniais bangos ilgiais (apie 380 nanometrų), o raudona yra kitame gale su ilgesniais bangos ilgiais (apie 700 nanometrų).
Mokslininkas paaiškina, kad katės iš tikrųjų gali matyti šias spalvas, bet ne „tokį patį atspalvių sodrumą“. Tai taip pat pastebima Lammo atvaizduose, kur kai kurios spalvos atrodo išplautos. Pavyzdžiui, raudona jo paveiksluose atrodo kaip „tamsi spalva“.
Yra žinoma, kad akies tinklainėje yra daug šviesai jautrių ląstelių, vadinamų fotoreceptoriais. Jos yra lazdelės ir kūgio formos. Lazdelės formos ląstelės padeda geriau matyti naktį ir gerina periferinį matymą, o kūgio formos ląstelės leidžia atskirti spalvas.
Kūgio formos ląstelės turi dviejų tipų baltymus (opsinus), kurie keičia savo struktūrą, kai į jas patenka šviesa. Pavyzdžiui, opsinai tiesiogine prasme keičia formą reaguodami į matomą šviesą, o kiekvienas iš šių baltymų yra stimuliuojamas skirtingų bangų ilgių, o tai turi įtakos tam, kokią šviesos spalvą jie suvokia. Opsinai, kuriuos turi mūsų augintiniai, yra ypač jautrūs mėlynai ir geltonai, todėl šias spalvas jie mato geriausiai.
Anot Kornreicho, du kačių opsinai daro jas dvispalviais padarais. O žmonių rega yra trispalvė, nes mūsų akyse yra trijų tipų opsinų. Tačiau svarbu suprasti, kad tai visiškai nereiškia, jog mūsų augintiniai gali matyti tik dvi spalvas.
Kačių akyse esančios lazdelės formos ląstelės užtikrina puikų naktinį matymą. Mūsų augintiniai tamsoje geriau skiria formas, o tai tikriausiai yra privalumas medžiojant prieblandoje. Tyrėjai mano, kad katės iš tikrųjų išsivystė taip, kad galėtų geriau medžioti blankioje saulėtekio ar saulėlydžio šviesoje.
