Ar gali mėsėdis augalas „suėsti“ žmogų? Kraupus eksperimentas su tikrais žmogaus audiniais ()
Tyrėjas pastebėjo, kad tai, kas liko augalų „burnoje“, iš tikrųjų neturėjo nieko bendra su originaliais odos gabalėliais, tai buvo „lipni ir slidi“ košė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkas eksperimentiškai išbandė, ar mėsėdis augalas pajėgus virškinti žmogaus mėsą.
Jautrusis musėkautas yra vienas populiariausių mėsėdžių augalų pasaulyje. Tie, kurie turi šiuos augalus namuose, galbūt norėjo kada nors įkišti pirštą į „atvirą augalo burną“, o kiti svarstė, ar mėsėdis augalas pajėgus suėsti žmogų, rašo „IFLScience“.
Profesionalus mėsėdžių augalų augintojas Barry Rice, turintis tam skirtą tinklaraštį, kuriame atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie mėsėdžius augalus, nusprendė ištirti šį klausimą.
Tyrėjas pasvarstė, ar jautrusis musėkautas pajėgus virškinti žmogaus mėsą, ir nusprendė atsakymą į šį klausimą rasti eksperimentiniu būdu.
Jis jautrųjį musėkautą maitino savo odos gabalėliais, nuluptais nuo kojų pirštų dėl „atleto pėdos“ infekcijos (pėdų grybelis, kuris pirmiausia pažeidžia tarpupirščius, jie ima niežėti, oda parausta, pradeda skilinėti, luptis, trūkinėti padai – Red.). Savo eksperimento metu jis iškirpo keturis vienodus odos gabalėlius ir įdėjo juos į keturių jautriųjų musėkautų nasrus.
Po savaitės Rice atvėrė jautriųjų musėkautų „burnas“ ir dokumentavo, kas nutiko jų turiniui.
Tyrėjas tvirtina, kad tikėjosi, jog odos gabalėliai bus palyginti nepažeisti, bet, deja, taip nebuvo. Žvilgtelėjęs į augalų „burną“, mokslininkas išsiaiškino, kad visiškai klydo: odos gabalėliai pasirodė beveik visiškai suvirškinti.
Tyrėjas taip pat pastebėjo, kad tai, kas liko augalų „burnoje“, iš tikrųjų neturėjo nieko bendra su originaliais odos gabalėliais, bet buvo „lipni ir slidi“ košė.
Taigi, tyrėjui pavyko eksperimentiškai įrodyti, kad jautrieji musėkautai iš tiesų sugeba virškinti žmogaus mėsą.
Tačiau mokslininkas pažymi, kad šis eksperimentas vis dar turi keletą niuansų. Pirma, buvo išbandytas tik vieno tipo audinys – oda, todėl iš tikrųjų nėra žinoma, ar mėsėdis augalas gali virškinti kaulus ir kremzles. Antra, problema yra mastas – yra skirtumas tarp mažų odos gabalėlių virškinimo ir viso suaugusio žmogaus valgymo.
Londono gamtos istorijos muziejaus mokslininkų teigimu, šiandien mokslui žinoma apie 630 mėsėdžių augalų rūšių, o mokslininkai mano, kad atogrąžų miškuose gyvena daug mokslui nežinomų rūšių. Dauguma mėsėdžių augalų neturi žandikaulių, tokių kaip jautrusis musėkautas, ar lipnių pagalvėlių. Tiesą sakant, dauguma mėsėdžių augalų yra ąsočių formos.
Mokslininkai pastebi, kad didysis ąsotenis (Nepenthes Rajah) dažnai laikomas didžiausiu iš visų mėsėdžių augalų Žemėje – jo aukštis siekia apie 41 centimetrą ir gali talpinti 3 litrus virškinimo skysčio. Mokslininkai taip pat žino, kad ši rūšis, auganti Borneo saloje, gali virškinti stuburinius gyvūnus, tokius kaip varlės, gekonai ir salamandros. Be to, jie sugeba maitintis pelėmis ir žiurkėmis – tai reiškia, kad gali virškinti tankesnes struktūras – kaulus, raumenis ir kremzles.
Tačiau mokslininkai mano, kad šiandien dar nėra tokio dydžio mėsėdžio augalo, kuris sugebėtų suvirškinti visą žmogų. Kad ir kokie skanūs būtume, mėsėdžiams augalams tiesiog nereikia 143 771 kalorijos, jau nekalbant apie didelį baltymų ir riebalų kiekį.
