Aštuoni milžiniški 50 metrų gylio krateriai Sibiro amžinajame įšale glumino mokslininkus nuo pat jų atradimo daugiau nei prieš dešimtmetį – tačiau nauja teorija pagaliau gali paaiškinti, kaip jie susiformavo.

Remiantis sausio 12 d. „EarthArXiv“ duomenų bazėje paskelbta išankstine tyrimo publikacija, šie krateriai būdingi tik Rusijos šiauriniams Jamalo ir Gydano pusiasaliams, ir nėra žinomi kitur Arktyje – o tai leidžia manyti, kad šios mįslės raktas slypi regione.

Per daugelį metų tyrėjai pasiūlė keletą kraterių paaiškinimų – nuo meteoritų smūgių iki gamtinių dujų sprogimų. Viena iš teorijų teigia, kad krateriai susiformavo senovinių ežerų vietoje, kuriuose kadaise burbuliavo gamtinės dujos, kylančios iš po jais esančio amžinojo įšalo. Galbūt šie ežerai išdžiūvo, o po jais esantis gruntas buvo veikiamas šalčio, dėl kurio užsidarė angos, pro kurias išsiveržė dujos. Dėl to amžinajame įšale susikaupusios dujos galiausiai galėjo sprogti, ir taip susidarė milžiniški krateriai.

Tačiau senovinių ežerų modelis neatsižvelgia į tai, kad šie „milžiniški išsiveržimo krateriai“ (angl. giant escape craters, GEC) randami įvairiose pusiasalių geologinėse vietose, iš kurių ne visos kadaise buvo padengtos ežerais, teigiama naujame, dar nerecenzuotoje publikacijoje.

Ankstesniuose tyrimuose krateriai taip pat buvo siejami su gamtinių dujų sankaupomis amžinajame įšale – tačiau tai negali paaiškinti, kodėl jie aptinkami tik Rusijos šiaurėje. „Taigi, GEC susidarymas rodo Jamalo ir Gydano pusiasaliams būdingas sąlygas“, – rašo tyrėjai.

Amžinojo įšalo storis Jamalo ir Gydano pusiasaliuose yra labai įvairus – nuo kelių šimtų iki 500 metrų. Tikėtina, kad dirvožemis įšalo daugiau kaip prieš 40 000 metų, įkalindamas senovines jūrines nuosėdas, kuriose gausu metano ir kurios palaipsniui virto didžiuliais gamtinių dujų ištekliais. Dėl šių sankaupų susidaro šiluma, kuri tirpdo amžinąjį įšalą iš apačios, palikdama dujų kišenes jo pagrinde.

Dėl klimato kaitos amžinasis įšalas Rusijoje ir kitur tirpsta ir paviršiuje. Vietovėse, kur jis Jamalo ir Gydano pusiasaliuose jau yra išretėjęs, dėl tirpimo iš abiejų pusių ir dujų slėgio galiausiai gali suirti likęs amžinojo įšalo sluoksnis – ir sukelti sprogimą.

Šis „šampano efektas“ paaiškintų aplink aštuonis milžiniškus kraterius esančius mažesnius kraterius – nes sprogimų išstumti didžiuliai ledo gabalai galėjo smarkiai paveikti žemę, rašoma tyrime.

Mokslininkai taip pat pridūrė, kad tokių kraterių gali būti daugiau, nei manome – nes laikui bėgant kai kuriuos greičiausiai užpildė vanduo ir nuosėdos.

Šių sprogimų metu išsiskiriančios gamtinės dujos ir metanas gali sukelti klimato grįžtamąjį ryšį – jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils ir paspartins amžinojo įšalo tirpimą.

„GEC susidarymas yra susijęs su pasauline klimato kaita, nes didėjanti vasaros ir rudens temperatūra lemia amžinojo įšalo atšilimą ir degradaciją“, – rašo tyrėjai.

Apskaičiuota, kad Arkties amžinajame įšale sukaupta apie 1700 mlrd. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant anglies dioksidą ir metaną. Tyrimo autoriai priduria, kad dėl tirpstančio amžinojo įšalo didėjančios emisijos „kelia didelį susirūpinimą“.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()