Tirpstančių ledynų poveikį pajusime veikiai (17)
Kankune (Meksika) vykusioje Pasaulio klimato kaitos konferencijoje planetos gyventojai buvo įspėti apie sparčiai tirpstančių ledynų grėsmę. Jau po kelių dešimtmečių ir taip sausringose vietovėse (Centrinėje Azijoje, dalyje P.Amerikos Andų regione) gyvenantys žmonės gali dar labiau pritrūkti vandens.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai rašoma naujoje Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų ekspertų parengtoje ataskaitoje.
Pažymima, kad ledynai Patagonijoje (Pietų Amerikos pietuose – ELTA) nyksta greičiau ir ilgiau nei kitose pasaulio dalyse. Antrojoje vietoje pagal nykimo tempus yra ledynai aukštuose Azijos kalnuose, tarp jų – Hindukuše, Himalajuose. Problema ne mažiau aktuali Arktyje. Gana spartus ledynų tirpsmas vyksta ir Jungtinių Valstijų šiaurės vakaruose bei pietvakarių Kanadoje.
„Ledynai tirpsta dėl klimato kaitos ir kai kurių kitų veiksnių, pavyzdžiui, suodžių pertekliaus, dėl ko mažėja šilumos atspindėjimas“, – teigė Jungtinių Tautų Aplinkos programos vykdomasis direktorius Achimas Steineris.
Anot mokslininkų, ledynų tirpimo poveikį sausringi Centrinės Azijos regionai, Čilė, Argentina, Peru, kur mažai lyja, pajus labiau nei Europa ar dalis Azijos valstybių, kurių vandens apytakos ratui didelę reikšmę turi sezoniniai lietūs.
Tyrimai rodo, kad daugeliui ledynų visai išnykti gali prireikti šimtmečių, tačiau ypatingas pavojus yra iškilęs mažiems žemumų ledynams, kurie dažnai yra svarbus vandens šaltinis sausringose vietovėse. Jie nyksta greičiau nei kiti.
„Jeigu ledynai išnyks, žmonės, gyvūnai, paukščiai bus priversti migruoti“, – teigia Christian Nellemann, dirbanti tyrimų centre Norvegijoje.
Dauguma ledynų tirpsta jau maždaug 150 metų, tai yra nuo to laiko, kai baigėsi „Mažuoju Ledynmečiu“ pakrikštytas klimato atšalimo laikotarpis. Nuo 1980-ųjų daugelyje regionų ėmė sparčiai mažėti ledo, kartu išaugo ir vidutinė pasaulinė metinė temperatūra.
Į naujų tyrimų duomenis pirmoji reagavo Norvegija, kuri paskelbė skirianti 12 mln. JAV dolerių (beveik 31 mln. litų) penkerių metų trukmės tyrimams Hindukušo-Himalajų regione finansuoti. Lėšos bus skirtos jau kitąmet.
„Šie nerimą keliantys duomenys apie ledynų tirpimą rodo kovos su klimato kaita pasauliniu mastu svarbą. Tai siunčia mums, politikams ir derybininkams, susirinkusiems Kankune, svarbią žinią. Žmonės Himalajuose turi pasirengti sunkiai ir nenuspėjamai ateičiai. Jiems reikia mūsų įsipareigojimų remti. Todėl Norvegija įsipareigoja visiškai finansuoti penkerių metų tyrimų programą“, – teigė Norvegijos aplinkos ir tarptautinio vystymosi ministras Erikas Solheimas.
