Vieno banginio „kąsnio” užtektų 200 žmonių (6)
Į vandenyno gelmes panirę milžiniški mėlynieji banginiai vienu ypu gali praryti tiek planktono, kiek užtektų pamaitinti 200 žmonių. Panašu, kad šie okeanų titanai yra efektyviausiai besimaitinantys planetos gyventojai: maitindamiesi energijos jie sukaupia net 90 kartų daugiau nei jos išnaudoja maisto paieškai ar maitinimosi procesui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paskaičiavę, kiek planktono išsyk sugeba praryti banginiai, tyrėjai nustatė, kad viename banginio „kąsnyje“ yra nuo 34,8 tūkst. kilodžaulių (8,3 tūkst. kalorijų) iki 1,9 mln. kilodžaulių (456,8 tūkst. kalorijų), arba net 237 kartus daugiau nei išnaudojama energijos tokiam „kąsniui“ atlikti. Didesniojo skaičiaus užtektų pamaitinti daugiau kaip 228 žmones, jei vienam jų per dieną būtųskirta 2 tūkst. kalorijų. (rekomenduojama energinė paros norma suaugusiam žmogui, priklausomai nuo jo fizinio aktyvumo, yra maždaug 2-3 tūkst. kalorijų).
Didžiausiais žinduoliais Žemėje laikomi mėlynieji banginiai minta planktonu: dažniausiai – smulkiais vėžiagyviais – kriliais. Aptikę smulkių vėžiagyvių „debesį“, banginiai keleto metrų per sekundę greičiu slenka tuo „debesiu“ ir unikaliais savo „ūsais“ košia jūros vandenyje plūduriuojantį planktoną.
Toks maitinimosi būdas reikalauja daug energijos. Tačiau, pasirodo, susumavus net ir nerezultatyvius panėrimus bei sezoninio badavimo laikotarpius, jis atsiperka beveik šimteriopai. Energijos sąnaudų ir sankaupų santykį mokslininkai paskaičiavo įvertindami banginio plaukimo greitį ir suryjamo planktono kiekį. Pastarasis duomuo buvo gautas išmatavus vidutinį planktono tankį banginių mitybos vandenyse.
„Daugybę kartų peržiūrėjome skaičius. Esminis dalykas čia yra dydžio veiksnys. Jie gali praryti tokį didžiulį tūrį, kuriame yra tiek daug maisto, kad tai kone šimteriopai atperka įdėtas pastangas“, – tvirtina tyrimo bendraautorius Bobas Shadwickas.
Kiekvieną kartą nerdami maisto, gyvūnai po vandeniu praleidžia nuo 3 iki 15 minučių. Banginiai sugeba panerti iki pusės kilometro žemiau jūros lygio. Bet kurio panėrimo metu banginiai sunaudoja mažiausiai 3,2 tūkst. kilodžaulių (770 kalorijų) energijos.
Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai išsiaiškino ir dar vieną įdomų banginių mitybos reiškinį - kodėl banginiai nepaneria ilgesniam laikui, nors jų kraujyje ir raumenyse esančio deguonies tam pakaktų. Pasirodo, juos galbūt veikia pasisotinus apimantis letargas.
Stebėjimo ataskaita publikuota leidinyje „Journal of Experimental Biology“. Stebėjimo metu mokslininkai registravo 265 banginių elgesį. Iš viso buvo užfiksuota 200 panėrimų dairantis maisto ir 654 rezultatyvūs ir sotūs „niurktelėjimai“.
B.Shadwickas teigia, kad jo ir kolegų gauti rezultatai paaiškina banginių migracijos fenomeną. Vasarą jie minta Antarktidos prieigose, po to pasuka į šiaurę, į tropinius vandenis, kur tinkamo maisto yra mažiau, tačiau pakankamai, kad banginių patelių pieno liaukos pagamintų įspūdingus pieno kiekius, būtinus mažyliams išmaitinti. „Tai paaiškina, kaip banginiai išgyvena sezoninio badavimo periodus“, - pabrėžia B.Shadwickas.
