Pelės tapo atsparios nuodams (0)
Pelės iš skirtingų šalių greičiausiai susikryžmino, susilaukdamos palikuonių, kurias tyrėjai vadina „keistomis“ ir „pranašesnėmis“ naminėmis pelėmis, nes jos atsparios įprastiems graužikus naikinantiems nuodams. Žurnale „Current Biology“ („Šiuolaikinė biologija“) aprašomas atradimas parodo, kaip gyvūnai gali susikryžminti ir susilaukti vaisingų palikuonių su pranašesnėmis savybėmis, rašo „Discovery“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo atveju rezultatas yra pelė, atspari varfarinui, toksiškam ir graužikams dažniausiai mirtinam ingredientui, naudojamam žiurkių nuodų gamyboje. Hibridai dažniausiai negali daugintis patys, tačiau „kartais atsiranda keistas hibridas, kuris turi tinkamą naują dviejų rūšių genų kombinaciją, kuri jį bent laikinai padaro pranašesnį už grynaveislį“, teigia studijai vadovavęs Michaelas Kohnas.
Tyrimas prasidėjo, kai M. Kohno laboratorija buvo paprašyta ištirti peles iš kepyklos Vokietijoje. Šios kepyklos savininkai pirmiausia kvietė graužikų naikintoją, kuris pasinaudojo itin stipriais nuodais, tačiau nieko nepešė. M. Kohnui buvo atsiųsti pavyzdžiai ir jis atliko genetinę analizę. Nustatyta, jog didelė dalis Vokietijos pelių DNR atitiko dykumose gyvenančios Alžyro pelės. Ši pelė anksčiau įgijo imunitetą varfarinui per procesą, vadinamą taškine mutacija. Tyrėjai mano, jog Alžyro pelių mutacija įvyko organizmui siekiant geriau prisitaikyti prie dietos, kurioje trūksta vitamino K. Genas, kuris padaro peles atsparias varfarinui, kūne taip pat valdo vitaminą K.
M. Kohnas su komanda mano, jog kažkuriuo metu praeityje Alžyro pelė susiporavo su Europoje gyvenančiomis naminėmis pelėmis, perduodamos palikuonims savo atsparumą nuodams. Toks procesas vadinamas horizontaliuoju genų perdavimu ir paprastai matomas tik tarp mikrobų. „Pamatėme evoliuciją veiksmo vietoje“, – teigė M. Kohnas.
Panašu, jog procesą skatina žmonės. Pelės iš skirtingų regionų greičiausiai nebūtų susidūrusios, jei nebūtų plitusios dėl žmogaus veiklos. Savą vaidmenį taip pat suvaidino pesticidų naudojimas. „Neprofesionalus ir plačiai paplitęs nuodijančių medžiagų naudojimas, atrodo, paskatino atsparių pelių bei žiurkių evoliuciją bei paplitimą. Tačiau naujas dalykas, apie kurį pranešame, yra tas, kad tai taip pat leido potencialiai svarbiam hibridizacijos procesui sukurti kažką pranašesnio, ko dažniausiai nebūna“, – kalbėjo M. Kohnas.
