Šie padarėliai niekada mūsų nenuvilia: būdamos labai organizuotos, nesavanaudės, altruistiškos ir darbščios, bitės vaidina svarbiausią vaidmenį apdulkinant pasaulio augalų žiedus, gaminant vašką, propolį ir medų. Jos puikiai tarpusavy bendrauja ir yra neįtikėtinai geri skrajūnai. Daugybę dalykų jos atlieka taip gerai, jog mes net nenutuokiam, kaip jos tai daro.

Jau kuris laikas mokslininkai kalba apie sunkiai paaiškinamą dar vieną jų savybę. Biologai iš Londono universiteto Karalienės Marijos biologijos ir chemijos mokslų koledžo eksperimentiškai patvirtino, kad bitės tikrai sugeba kažkokiu neaiškiu būdu susidaryti optimalius maršrutus iki jų aplinkoje esančių augalų žiedų, šitaip sumažindamos nektarui rinkti reikalingos energijos sąnaudas. Turėdamos primityvias smegenis, jos sprendžia sudėtingus kelio parinkimo uždavinius, kurie ir žmogaus protui būtų per sunkūs.

Tai negali būti ir atsitiktinumai – panašius eksperimentus yra gavę ir daugiau mokslininkų. Apie vieną iš tokių eksperimentų mes jau rašėme seniau.

Pasak tyrimui vadovavusio daktaro Matjė Lioro (Mattieu Lihoreau), kompiuteriai ar matematikai, geba išspręsti nesudėtingus „keliaujančio kurjerio“ uždavinius, tačiau tą daro lygindami visų galimų maršrutų ilgius vadinamuoju „grubaus atrinkimo“ būdu ir tam reikia didžiulių resursų. Tačiau bitei panašiems uždaviniams išspręsti užtenka smegenų, sudarytų vos iš 950 tūkstančių neuronų. Tai yra vos viena šimtatūkstantoji dalis žmogaus smegenis sudarančio neuronų skaičiaus.

Juk negali būti bitės protingesnės už žmogų ir tikrai neturi tokių skaičiavimo resursų kaip superkompiuteris. Tad kokią paslaptį slepia bitės, ir ar galim ko nors pasimokyti iš jų efektyvaus „dūzgimo“?

Bičių maršrutai – patys geriausi

Buvo atliktas eksperimentas su kamanėmis, kurių elgsena renkantis maršrutus niekuo nesiskiria nuo naminių bičių. Lioro su kolegomis šešis dirbtinius gėlių žiedus išdėliojo pagal vadinamąjį „artimiausio kaimyno“ modelį. Šio išdėstymo esmė ta, kad kiekvieną iš žiedų pasiekti nuo bet kokio kito žiedo galima nebūtinai pačiu greičiausiu būdu. Kitaip tariant, iš 720 galimų maršrutų tarp šešių erdvėje išsidėsčiusių žiedų yra trumpesnių už bet kokį racionaliai nesirenkamą maršrutą skrendant nuo vieno žiedo prie dar neaplankyto kito. Kamanėms „betyrinėjant“ sritį, mokslininkai užsirašinėjo, kuriuos žiedus ir kokia tvarka jos aplankydavo.

Kaip rašoma rugpjūčio 17 d. Biology Letters numeryje, bitės rado trumpiausią galimą maršrutą po 80 atliktų reidų. „Kadangi jos turi tokias primityvias smegenis, – sako Lioro, – trumpiausią maršrutą jos, matyt, randa remdamosi paprastu sprendimo būdu. Kaip jos tai daro, kol kas neaišku.“

Ieškodamos maršruto tarp savo lizdo ir kokio nors pasirinkto žiedo, bitės atsižvelgia į keletą dalykų, kaip antai saulė, anksčiau įsiminti vietovės orientyrai ir atliktų skrydžių kryptys bei atstumai. Pasak tyrėjų, šie vabzdžiai, ko gero, naudojasi iškart keliomis priemonėmis, leidžiančiomis jiems susidaryti gana sudėtingus maršrutus tarp keleto žiedų, tik kyla klausimas – kaip?

Vienas iš galimų būdų yra laikytis paskutinio atrasto trumpiausio maršruto ir lyginti jį su naujais maršrutais iki to paties objekto. „Radus trumpesnį maršrutą nei tas, su kuriuo lyginama, senasis pamirštamas, o naujasis tampa pagrindiniu. Šitaip palaipsniui randamas optimalus,“ – sakė Lioro, šiuo metu dirbantis Sidnėjaus universitete.

Ko galime pasimokyti iš bičių?

Ar bitės gali mus išmokyti, kaip, pavyzdžiui, optimaliai planuoti savo kasdienius reikalus ar kaip pasirinkti geriausią maršrutą apsiperkant prekybos centre? Lioro atsako: „Ne. Mes daug geriau už bites sugebam iš anksto susiplanuoti maršrutus, be to, sau į pagalbą galim pasitelkti daug tobulesnes priemones, pavyzdžiui, žemėlapius, GPS.“

Tačiau mes galime iš jų pasimokyti, kaip projektuoti informacinius tinklus, kurių maršrutai negali būti planuojami iš anksto. „Supratimas to, kaip bitės sprendžia sudėtingus maršrutų radimo nesinaudojant kompiuteriais ar GPS sistemomis uždavinius, gali mums padėti surasti paprasto judėjimo taisykles, kuriomis remiantis būtų optimizuojami sudėtingi tinklai, – sako jis. – Pavyzdžiui, galime įsivaizduoti, kaip iš bičių nusižiūrėti algoritmai galutinai leidžia susitvarkyti su sparčiai besiplečiančiais informaciniais tinklais, tokiais kaip mobilaus ryšio tinklai ar internetas arba transporto tinklai (autobusų, traukinių), be kurių neįsivaizduojamas nė vienos šiuolaikinės visuomenės gyvenimas.“

Bet kol tai įvyks, turime išsiaiškinti, kokiu gi vis dėlto algoritmu naudojasi bitės.

Komentarai (12)