Nieko panašaus dar niekada nebuvo nutikę. Jie atrado „nematomo aukso“ telkinį ()
Tyrėjai nustatė, kad šis taurusis metalas ten randamas dviem pavidalais.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip praneša „ScienceAlert“, povandeniniame ugnikalnio krateryje prie pietrytinės Japonijos pakrantės aptikta didžiausia iki šiol aukso koncentracija pasaulyje. Atradimas taip pat apima „nematomą auksą“, paslėptą jūros dugno medžiagose, ir gali paspartinti kasybos planus, nors dėl giliavandenės kasybos poveikio vandenynams vis dar verda ginčai.
Higashi-Aogashima hidroterminiai kaminai buvo atrasti 2015 m. Japonijos išskirtinės ekonominės zonos teritorijoje. Hidroterminis laukas yra maždaug už 350 km į pietus nuo Tokijo. Šidzuokos, Vasedos ir Tokijo universitetų mokslininkų komanda ištyrė uolienų mėginius iš šios vietovės ir, naudodama SIMS metodą, aptiko paslėptus aukso telkinius, kuriuose yra labai didelis šio metalo kiekis.
Tyrėjai nustatė, kad šis taurusis metalas ten randamas dviem pavidalais. Viena dalis sudaro nanodaleles, uždarytas pirite – sulfidiniame minerale, sudarytame iš geležies ir sieros. Kita dalis yra susijusi su pačia šio mineralo, dažnai vadinamo „kvailių auksu“, chemine struktūra.
„Nematomas auksas“ Higashi-Aogashima kalderoje
|
Povandeniniame krateryje veikia „juodieji rūkaliai“ ir hidroterminiai kauburiai, kurie vis dar gamina auksą. Problema ta, kad didelės šių išteklių dalies neįmanoma pamatyti plika akimi ar per standartinį mikroskopą. Būtent todėl mokslininkai kalba apie „nematomą auksą“, paslėptą jūros dugno medžiagose.
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbti rezultatai rodo, kad šios kalderos pirite šiuo metu yra didžiausia pasaulyje užfiksuota aukso koncentracija. Ši vieta taip pat yra gana sekli, palyginti su kitais regionais, kuriuos Japonija tyrinėja būsimos gavybos tikslais. Tuo pat metu vis dar neaišku, kokia turtinga jūrų gyvybė klesti šiuose hidroterminiuose laukuose.
Giliavandenė kasyba skaldo mokslininkus ir valstybes
Nepaisant patrauklių telkinio parametrų, vandenyno dugne vis dar neveikia nė viena komercinė aukso kasykla. Mokslininkai vis dar ieško būdo, kaip pigiai ir efektyviai atskirti paslėptą metalą nuo vandenyno dugno medžiagų.
Likus keliems mėnesiams iki šio tyrimo paskelbimo, tarptautinė tyrėjų komanda ragino apsaugoti aktyvius hidroterminius kaminus nuo komercinio eksploatavimo. Kai kurios Ramiojo vandenyno valstybės jau ėmėsi atsargesnio požiūrio. Prie Papua Naujosios Gvinėjos krantų ankstesnis bandymas atidaryti povandeninę kasyklą baigėsi nesėkme dėl bendrovės finansinių problemų ir protestų, susijusių su aplinkosauga. Šalis dėl to prarado 375 mln. PGK (apie 85 mln. JAV dolerių), o Papua Naujosios Gvinėjos ministras pirmininkas deklaruoja toliau palaikantis moratoriumą kitiems giliavandenės kasybos projektams. Kelios kitos regiono valstybės palaiko panašų tokių investicijų sustabdymą iki 2030 m. Tačiau Japonija vis dar tęsia tyrimus šia kryptimi, nepaisant politinių ir aplinkosauginių prieštaravimų.
