Mokslininkai išmoko identifikuoti vilkų "akustinius parašus" (0)
Nottingamo Trento universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkų komanda sukūrė programą, padedančią 100 proc. atvejų identifikuoti skirtingus vilkų individus pagal jų staugimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vilkai klajoja dideliais atstumais, tad biologams tampa sunku juos stebėti. Naujoji technologija siūlo alternatyvą, kaip nustatyti reikiamo vilko poziciją vien pagal garsą.
"Laukinėje gamtoje vilkai staugia pakankamai daug, - pasakoja tyrime dalyvavusi doktorantė Holly Root-Gutteridge. - Dabar mes galime atskirti, kuris vilkas staugia".
Vilkai savo "akustinį parašą" naudoja apginti savo teritoriją nuo konkurentų, taip pat susišaukti su kitais grupės nariais. "Jiems patinka staugti choru", - pasakoja mokslininkė.
Britų programa unikali tuo, kad analizuoja tiek staugimo garsumą (amplitudę), tiek garso aukštį (dažnį) - ligtol panašios sistemos tyrinėjo tik vilko balso aukštumą. Dabar, pridėjus ir garsumo lygį, mokslininkai suvokė esant "vilkų kalbą".
Tyrimas buvo atliekamas analizuojant begalę vilkų staugimo įrašų, kuriuos Kanadoje, Algonkquino parke surinko Britų Biblioteka.
Naujosios sistemos efektyvumas - 100 proc., kai vilkas staugia vienas ir 97 proc. - kai staugia visas choras. Ligtol, dirbant su audioįrašais, mokslininkams buvo pavykę pasiekti 76 proc. tikslumą.
"Didžiausios dvi problemos tyrimo metu buvo dvi - gauti "švarų" vilko staugimo įrašą ir... na, kad vilkai ne visada norėdavo staugti, kai reikia", - prisimena Root-Gutteridge. Mokslininkė mano, kad jų sukurtą identifikavimo sistemą galima pritaikyti bet kokiems staugiantiems gyvūnams - vilkams, kojotams ar šunims.
Mokslininkai gyvūnų balsus tyrinėja jau senokai. Taip tiriami šikšnosparniai ir jūrų žinduoliai, o Puerto Riko tyrėjai neseniai sukūrė sistemą, atpažįstančią atogrąžų miškų gyvūnus ne pagal jų balsus, bet pagal kitus skleidžiamus garsus.
"Laukinėje gamtoje vilkai staugia pakankamai daug, - pasakoja tyrime dalyvavusi doktorantė Holly Root-Gutteridge. - Dabar mes galime atskirti, kuris vilkas staugia".
Vilkai savo "akustinį parašą" naudoja apginti savo teritoriją nuo konkurentų, taip pat susišaukti su kitais grupės nariais. "Jiems patinka staugti choru", - pasakoja mokslininkė.
Britų programa unikali tuo, kad analizuoja tiek staugimo garsumą (amplitudę), tiek garso aukštį (dažnį) - ligtol panašios sistemos tyrinėjo tik vilko balso aukštumą. Dabar, pridėjus ir garsumo lygį, mokslininkai suvokė esant "vilkų kalbą".
Tyrimas buvo atliekamas analizuojant begalę vilkų staugimo įrašų, kuriuos Kanadoje, Algonkquino parke surinko Britų Biblioteka.
Naujosios sistemos efektyvumas - 100 proc., kai vilkas staugia vienas ir 97 proc. - kai staugia visas choras. Ligtol, dirbant su audioįrašais, mokslininkams buvo pavykę pasiekti 76 proc. tikslumą.
"Didžiausios dvi problemos tyrimo metu buvo dvi - gauti "švarų" vilko staugimo įrašą ir... na, kad vilkai ne visada norėdavo staugti, kai reikia", - prisimena Root-Gutteridge. Mokslininkė mano, kad jų sukurtą identifikavimo sistemą galima pritaikyti bet kokiems staugiantiems gyvūnams - vilkams, kojotams ar šunims.
Mokslininkai gyvūnų balsus tyrinėja jau senokai. Taip tiriami šikšnosparniai ir jūrų žinduoliai, o Puerto Riko tyrėjai neseniai sukūrė sistemą, atpažįstančią atogrąžų miškų gyvūnus ne pagal jų balsus, bet pagal kitus skleidžiamus garsus.
(2)
(0)
(0)